LiteratūraPoezija
●
šio pasaulio aukos bepročiai genijai išminčiai ir pranašai
jų likimą nūnai pakartočiau ar Tu šito Dieve prašai
Teofilius Matulionis Peterburge, 189*
Kai ateina šventadienio popietė, tas skaidrus sulėtėjimas
ir žmonės vaikštinėja po parkus
žaidžia sviediniu, kyla ir leidžiasi apžvalgos rate
Žmonės su savo ligom ir laimėjimais
savo sielų bedugnėm: tik pagalvojus atima amą
Vilniuje
Tačiau kažkas nutiks – gal karas?
gal ne tik, įvyks nelauktas
poslinkis, ateis
susitikimų metas, –
sutrūkinės į pikselius portretai.
Šventosios Širdies bazilika, balandis
užkniso masturbuotis ketvirta diena iš eilės, niekaip neprieinu iki ejakuliacijos,
net seksas virto nuoboduliu, rutina, lyg išmesčiau šiukšles.
nutariau eiti išpažinties paįvairinimui. gal koks dailus kunigas pasitaikys.
●
Iš neišsipildžiusių pažadų ir troškimų
sutrupėjusių metų
vaiko rankos delne
motinos kapo
tėvo kosulio
iš gyvenimo – sapno
(nors vyliausi: aš esu)
keliuosi į švelnią
tavo balso nuauksintą valandą
Gera būti ekshibicionistu
Nusivilkti palyginimų paltą
Nusiplėšti metaforų marškinius
Aliteracijų akinius
Kalambūrų kaklaraištį
Biografijos baltinius
Struktūros švarką
●
pieši smulkiažiedes gėles
man ant nugaros
net neįtardamas
kad jos auga
vidun
Jausmų buhalterija
kaskart kai sutinki žmogų iš praeities kadais mylėtą
pasigirsta viduje ūžesys bildesys
į darbą sulekia visas
jausmų buhalterijos kabinetas
pasikelia dokumentus suvedinėja į excelį
kiek apgailestavimo kiek kaltės kiek pykčio
kokia širdies skola ar perjauta
Pavasari, tai tu…
Pavasari, tai tu su saule
Užpylei žemę pažadais,
Tai tu, žaliai laukus išaudęs,
Žiedais ir širdimis žaidei,
Tai per tave mes patikėjom,
Kad amžinai gegužis bus!
Neliko… Tik lietus ir vėjas,
Ir ilgas kelias į kapus.
UŽTIKUS KRŪMELĮ RŪTŲ
nupinti vainikėlį
užsidėti ant galvelės
kad nurimčiau
atjaunėčiau
pakilčiau lig žvaigždžių
