Menai
Dvi pasaulio pabaigos, ilgesys sugrįžti ir liūdesyje rastas džiaugsmas
…rugsėjo 12-ąją ne vienas tamsesnės pogrindinės muzikos gerbėjas traukė į Šv. Jonų bažnyčią išgirsti ir patirti kitokios apokalipsės…
Λόγος ribos
Sofoklio tragedijoms būdinga nepateikti konflikto sprendimo – dėl šios priežasties „Filoktetą“ kritikavo Aristotelis (dėl deus ex machina motyvo), [...]. C. Graužinis šį klausimą scenoje uždavė tiksliai – erdve, šviesa, choru. Bet ties tuo, kur baigiasi Sofoklis ir prasideda paties režisieriaus vertinimas, spektaklis nutyla lygiai taip pat, kaip nutyla personažai, pasirodžius Herakliui.
Fotografija, kurios nėra. Sutikti Nidą
Pavadinimą ir temą inspiravo savaitė, praleista Nidoje, kur vyko tarptautinis fotografijos simpoziumas „Nida. Sutikti fotografiją“. Mačiau daug fotografijų, išklausiau daug pranešimų. [...] Panorau reflektuoti šią savaitę fotografijomis, kurių nėra.
Iš bloknoto (69)
Birželio mėnesį, per patį gamtos kūrinijos vešėjimą, Vilniaus Jeruzalėje, Vildžiūnų galerijoje, buvo atvertos durys į senokai ir gerokai per anksti mus palikusio skulptoriaus Teodoro Kazimiero Valaičio skulptūrų ir tapybos parodą. Susirinko daugybė žmonių, daugelis jų Kazį pažinoję, su juo draugavę. Jau keli dešimtmečiai Kazimiero nebėra, o parodoje susidaro įspūdis, kad nematytų darbų padaugėjo…
Apie institucijų formuojamus įvaizdžius, arba Žvilgsnis į brolių Gataveckų kūrybą
„Kodas: aš esu“ – toks menininkų šiuo metu galerijoje „Meno niša“ eksponuojamos parodos pavadinimas.
Fotografijos pomirtinis gyvenimas: geismas, laikiškumas ir Kitas
Psichoanalizė į fotografiją žvelgia kiek kitu kampu. Jai rūpi ne tiek kas yra fotografija, kiek kokį geismą išreiškia žmogus, jaučiantis poreikį fotografuoti. Gerokai anksčiau, nei fotografija tapo kasdienybės dalimi, fotografai nuolat buvo vaizduojami kaip psichologiškai įtartinos figūros…
Posthumanistiniai bestiarijai draugystei ir militarizacijos gausmai
Šiame tekste trumpai žvilgterėsiu į kelias pastarąsias Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) parodas, kurios žymi tam tikras šios institucijos kuratorinio mąstymo ir interesų slinktis.
Grifados? Trifidai, trogloditai ir trilobitai!
Jeigu paklaustumėte: „O kas tai per veiksmas ir kodėl tokie keisti personažų vardai?“, atsakyčiau, kad tokį įmantrų scenos personalijų apibrėžimą nulėmė aprašomo dalyko – šiuolaikinio piešinio parodos „Grifados“ Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje – pavadinimas ir pats pobūdis.
Apie lietuviško ir ukrainietiško sekso lauko tyrimus
Taip „tremolo“ ir „Ukrainietiško sekso lauko tyrimai“ tampa terapiniai. Esam girdėję, o gal ir patyrę tiek smurto, tiek meilės istorijų, jau turim posovietinių valstybių diagnozę, tačiau šių kūrinių neblėstantis populiarumas parodo, kad, matyt, reikia dar kartą išsikalbėti. Kažkas vis dirgina.
