LiteratūraKnygos
Lotynų Amerika lietuvio akimis
Vytauto Rubavičiaus knyga „Lotynų Amerikos naujoji civilizacinė ontologija“ buvo viena iš tų, kurią, vaizdžiai sakant, prarijau. Ją perskaičiau per dvi dienas. Ji – mokslinė, bet skaitoma tarsi romanas. Tuo stebėtis nereikia, nes autorius – ne tik filosofas, bet ir poetas, rašytojas.
Kūnų kova ir kitą pavergiantis žvilgsnis
Sokolovaitės kūrinyje bet koks veikėjų ryšys – fizinis ar net mentalinis, kai sąveika tėra įsivaizduojama, – yra pristatomas kaip galių kova tarp subjekto ir objekto. Būtent taip apibūdinami žvilgsnio (jo nebuvimo) valdomi santykiai tarp pozuotojos ir dailininko.
Senienos ir naujienos (12)
Ne vien kraujas – iš skalpų slenka plaukai, juoduoja vytintos ausys, iš žmonių dantų suveriami amuletai, grifai lesa lavonus. Keturiolikmečio vaikio išgyvenimas – atsitiktinumas, bet ir titaniškų pastangų rezultatas.
Senienos ir naujienos (11)
Leksika įtartina (eklektiška, nes tarp archajiškų žodžių įpinami ir dabar vėl įėję į madą „lazdavoti“, „nužarinti“, „ščyrai“ – konfliktas tarp rusicizmų ir polonizmų), rašyba keistoka („ūsnys“), bet, kiek suprantu, taip daroma sąmoningai. Nauja prelegentė „Redos“ konferencijai!
Lūkesčių pinklės ir radiniai už slaptų durų
Skaitant poeziją labai svarbu, kaip jautiesi. Kalbu ne apie fizinę būklę ar sveikatą, bet apie nuotaiką, būseną – jausmą, kurį patiri skaitydamas. Kartais jis slogus, klampus ar net atgrasantis (nors tai nereiškia, kad poezija bloga), kartais – visai malonus ir jaukus.
Šapelis paukščio snape
Sandra Petraškaitė-Pabst lietuvių poezijos lauke nėra gerai žinoma, [...], o rinkinys „Kiaunės jaukinimas“ yra pirmoji jos knyga. Autorė yra profesionali diplomuota germanistė, dvidešimt penkerius metus gyvenanti Vokietijoje, dėstanti lietuvių kalbos kursus Štutgarto universitete, tad eilėraščiai jos gyvenime radosi iš poreikio apmąstyti ir išsaugoti savo kultūrinę tapatybę gyvenant kitoje kalbinėje ir kultūrinėje aplinkoje.
„Achilas ir vėžlys – tai apie mane“
Gal aš tiesiog trumpai papasakosiu, kaip ši knyga atsirado. Savarankiškai studijavau filosofiją, gilindamasis į hermeneutinės filosofijos tekstus ir rašydamas apie juos, taip pat dėstydamas hermeneutiką studentams. Bet prieš nebeįsivaizduojamą daugybę metų nusprendžiau imtis filosofiškai dirbti ne kaip filosofijos istorijos tyrinėtojas, o savo vardu.
Romanai apie meną ir aistras
Graikų kalbos žodis mimēsis reiškia vaizdavimą, sekimą, (pa)mėgdžiojimą, imitaciją. Tačiau kas iš tiesų mėgdžiojama, kokia tikrovė – vidinė ar išorinė – meno kūrinyje imituojama? Aristotelio „Poetikoje“ svarstoma, kad norint, jog vaizduojamas objektas būtų įtikinamas, reikia užčiuopti ir perteikti pamatinį to objekto dėsnį, principą, esmę.
(Ne)tinkama visata (ne)tinkamai vietai
Pernai už knygą „Visata atsisėda netinkamoje vietoje“ Jotvingių premiją pelniusiai poetei Jurgitai Jasponytei būdingas ramus stebėjimas, nesvarbu, ji stebi tamsą, lietų, artimuosius ar mąsto apie mirtį, stengiasi įžiūrėti gyvenimo ir mirties ribą, užčiuopia tamsą savyje ir stengiasi kuo ramiau ją priimti, visa supina su liaudies dainomis…
