Sunkiai prisiverčiu skaityti knygą, jeigu esu mačiusi to paties autoriaus filmą. Tiesiog nesitikiu, kad režisierius klasikas būtų dar nuostabesnis rašytojas. Vis dėlto skaitymas pranoksta lūkesčius, nes dar kartą sugrąžina į filmą, kurio scenų negaliu „atmatyti“.

Anksčiau meilės romanai buvo orientuoti į naivokas namų šeimininkes, o dabar segmentas kitas – pasilavinusios, keliaujančios, vartojančios gerus prekių ženklus, savęs ieškančios, veiklios, liberalių pažiūrų vidurinės arba aukštesnės vidurinės klasės moterys (anksčiau tokios socialinės grupės beveik ir nebuvo).

Ne vien kraujas – iš skalpų slenka plaukai, juoduoja vytintos ausys, iš žmonių dantų suveriami amuletai, grifai lesa lavonus. Keturiolikmečio vaikio išgyvenimas – atsitiktinumas, bet ir titaniškų pastangų rezultatas.

Leksika įtartina (eklektiška, nes tarp archajiškų žodžių įpinami ir dabar vėl įėję į madą „lazdavoti“, „nužarinti“, „ščyrai“ – konfliktas tarp rusicizmų ir polonizmų), rašyba keistoka („ūsnys“), bet, kiek suprantu, taip daroma sąmoningai. Nauja prelegentė „Redos“ konferencijai!