PublicistikaPolis
Valstybės fantomo gynyba
„Čia buvo šaudoma į valstybę“, – prieš televizijos kameras apie korupciją aiškina Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas, kurio žodynas pastaruoju metu yra kiek trikdantis karinių pratybų ir rajono razborkių mišinys. Tegu ir apsieidama be metaforų apie bombas, įtemptus raumenis ir šūvius, prezidentė Dalia Grybauskaitė savo metiniame pranešime taip pat nujaučia grėsmę: čia „kėsinamasi į…
Kūnas ir politinės pažiūros
Paskutinėje Krzysztofo Zanussio filmo „Nušvitimas“ scenoje daug ką išbandyti jaunystės metais spėjęs pagrindinis filmo herojus Franciszekas (akt. Stanisław Latałło) sveikatos reikalais lankosi pas savo draugą gydytoją. Tarp dviejų šio faustiško filmo veikėjų plėtojasi štai toks dialogas: F: Žinai, bajeris tas, kad aš dėl šito skausmo naktį pabundu drebėdamas iš baimės. G: Tavo metabolizmo pokyčiai nėra tokie jau dideli. Tau…
Vis dar liepsnojanti Kroatija
Apie nevienalytę istorinę atmintį ir traumas Balkanų regione žurnalistas Stanislavas Kuvaldinas kalbėjosi su Kroatijoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos „Documenta“, užsiimančios karo nusikaltimais ir istorinės atminties problemomis, vadove VESNA TERŠELIČ ir jos kolega NIKOLA MOKROVIĆIUMI.
Šimtą kartų išvaryti ir vis dar varomi
Neseniai praūžė šimtasis Oskaro Koršunovo „Išvarymas“ Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje. Nors šio spektaklio siužetas daugiausia paliečia kiek anksčiau emigravusiųjų likimus, aktualumo jis vis dar nepraranda. Aišku, dėl to, matyt, vertėtų apgailestauti, nes šiuo metu lietuviai „varo“ ir yra „varomi“ ne mažiau nei tais laikais, kai Vandalas dar buvo niekam nežinomas teatro spektaklio personažas. Tuo metu „išvarymą“ buvo galima…
Nešventiškos nepriklausomybės istorijos: „Inkaro“ darbuotojų streikas
Dažnai Lietuvos istorija yra pasakojama kaip priešprieša tarp sovietmečio ir nepriklausomos, laisvos Lietuvos. Visa, kas progresyvu ir teigiama, atsiranda nepriklausomoje Lietuvoje. Visa, kas blogai, – kančia, skurdas ir nelaisvė, – yra pilka sovietmečio praeitis. Ši praeitis nenutrūko atkūrus nepriklausomybę. Šių dienų socialinė nelygybė, politinis pasyvumas taip pat aiškinami kaip sovietinės santvarkos, ekonomikos ir kultūros palikimas. Kaip sakoma, „jei ne…
Apie Izraelį Lietuvoje
Praėjo dveji metai, kai užrašų knygutėje prirašinėjau padrikų minčių tekstui apie Izraelį, jo politiką palestiniečių atžvilgiu, apie vadinamąjį naująjį antisemitizmą, apie skirtį ir jungtį tarp žydų ir Izraelio, apie oficialią, apmokamą ir savanorišką Izraelio propagandą Lietuvoje ir pan. Tekstas taip ir neatsirado. Pastarąsias kelias savaites intensyviau grįžau prie tų užrašų ir mėginu suprasti, kodėl taip sunku kažką ištransliuoti keliais…
Prekyba žmonėmis ir išnaudojimas. Kuo čia dėta kultūra?
Kalbamės su Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadove KRISTINA MIŠINIENE. Šių temų aptarimo kultūrinėje spaudoje ėmėmės svarstydami, kokios kultūrinės nuostatos sudaro sąlygas įvairaus pobūdžio žmonių išnaudojimui.
„Nežinoma žemė. Šalčia“ – puikus, bet pernelyg universalus spektaklis
Naujas Jono Tertelio spektaklis „Nežinoma žemė. Šalčia“ jau sukėlė skandalą. O epatavimo persmelktame mūsų pasaulyje tai šioks toks pasiekimas. „Tai pusantros valandos vien negatyvo“; „Ne tik nepaneigėte nė vieno stereotipo apie Šalčininkus, bet dar ir naujų etikečių mums priklijavote“, – neslėpė nusivylimo Šalčininkų politinio elito atstovai po spektaklio premjeros miestelio kultūros centre. Po tokių vietinių bosų „recenzijų“ kiti žiūrovai…
Karlo Marxo jubiliejui pasibaigus
Šį mėnesį visame pasaulyje vienaip ar kitaip minėtos Karlo Marxo 200-osios gimimo metinės. Kai kam jo teorijos atrodo pasenusios ir nebenaudotinos, kiti tebesiginčija dėl jų niuansų. Marxo teorijas dažnai perima netgi jų įgyvendinimui prieštaraujantys kapitalizmo teoretikai, svarstoma, kaip jį be didesnių konfliktų įtraukti į šiuolaikinės Imperijos dispozityvus. Kita vertus, daugiau ar mažiau ortodoksinė marksistinė tradicija išlieka gaji ir Marxo…
Eurolyga ar Gegužės 1-oji?
…buvo įdomu patyrinėti, ar profesinės sąjungos dar kiek nors prisideda prie populiariosios kultūros formavimo Lietuvoje, tokiu tikslu uždaviau keletą klausimų portalo „Profsąjungų naujienos“ vienai pagrindinių redaktorių Ramunei Motiejūnaitei-Pekkinen.
