Pokalbiai

Pusiaukelės kontekstai

AUDRA BARANAUSKAITĖ Prieš kurį laiką „Šiaurės Atėnai“ spausdino du pokalbius apie knygų skaitymą – juos dariau su amžinatilsį Vilniaus universiteto bibliotekos generaline direktore Audrone Glosiene (2008.XI.28) ir tapytoju Algimantu Kuru (2009.IV.24). Redaktorė pasiūlė temą tęsti toliau: juk įdomu, kaip skirtingų meno sričių ar veiklos žmonės skaito knygas.

Laikantis kanono būti individu yra stebuklas

Su tapytoju POVILU RIČARDU VAITIEKŪNU kalbasi Milda Žvirblytė – Gimėte 1940-aisiais. Jūsų vaikystė prabėgo Kauno apylinkėse – Vilijampolėje, tuometiniame darbininkų rajone. Šie du biografijos faktai, atrodytų, turėjo lemti daug pragmatiškesnius pasirinkimus gyvenime. Kas lėmė jūsų apsisprendimą tapti dailininku?

Mano dievas yra šio pasaulio dievas

Su filosofu ARVYDU ŠLIOGERIU kalbasi Augustinas Dainys Pabaiga. Pradžia Nr. 18 – Nuo pirmosios jūsų knygos publikavimo praėjo ketvirtis amžiaus. Per tą laiką parašėte dar daug. Kitas žmogus būtų seniai perdegęs – kaip atgaunate jėgas, kaip ilsitės? – Porą metų ilsėjausi beprotnamyje, kaip žinai. Tai nėra juokai, tai rimtas dalykas, matyt, irgi lėmęs ir mano rašymo, ir mano gyvenimo stilių.

Mano dievas yra šio pasaulio dievas

Su filosofu ARVYDU ŠLIOGERIU kalbasi Augustinas Dainys – Gerbiamas profesoriau, ar skaitote „Šiaurės Atėnus“? Ir apskritai – ar sekate Lietuvos kultūrinę spaudą? – Atvirai pasakius, beveik ne. Net nežinau kodėl. Gal dėl to, kad aš vis labiau bėgu nuo visuomenės, bėgu nuo kalbos, bėgu nuo didmiesčio. Gal dėl to, kad vis labiau orientuojuosi į upelius, į miškus, gal dėl to,…

Bausmė turi keisti žmogų

Su Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijos klebonu, broliu pranciškonu ARŪNU PEŠKAIČIU kalbasi Erika Malažinskaitė – Esate Bernardinų parapijos klebonas ir jau trejus metus Lukiškių kalėjime kalinčių nuteistųjų iki gyvos galvos kapelionas. Kokia jūsų patirtis? Apie ką, jūsų manymu, šiuo metu aktualu kalbėti? – Yra labai daug aktualių dalykų. Pirmiausia, žinoma, tai, kad į nuteistuosius iki gyvos galvos mūsų visuomenėje…

Piktosios dvasios tikslas – sunaikinti žmogaus asmenybę

Su egzorcistu kunigu ARNOLDU VALKAUSKU kalbasi Rugilė Kazlauskaitė – Kas yra egzortas? Jis kalbamas už vieną žmogų ar už visą pasaulį? – Tai išlaisvinimo iš piktųjų dvasių malda. Dažniausiai vyksta apsėstų žmonių išlaisvinimas, kartais ir vietų. Už pasaulį gali bet kuris žmogus melstis paprasta malda.

Kai šokteli žuvis aukštyn

Su filosofu ALGIU MICKŪNU kalbasi Virginija Tamošiūnaitė – Karas jus privertė emigruoti į Ameriką. O šiandien daug kas išvyksta ieškoti geresnio, lengvesnio gyvenimo užsienyje. Ką apie tai manote? – Prisimenu daoizmo posakį: „Tūkstančio kilometrų kelionė prasideda nuo pirmo žingsnio.“ Juk lietuviai, kaip baltų gentis, per šimtus metų buvo veiklūs žmonės, gyvenę ir mąstę pozityviai, bet kaip yra dabar?

Uždusęs Homo sapiens

Su amerikiečių antropologu prof. DANIELIU E. LIEBERMANU kalbasi Marcinas Rotkiewiczius – Homo sapiens atsirado Afrikoje maždaug prieš 200 tūkst. metų. Jeigu čia stotų koks nors vienas iš pirmųjų mūsų rūšies atstovų, ar jis nuo mūsų labai skirtųsi? – Nelabai. Tik mūsų kūnai, taigi ir smegenys, šiek tiek mažesni. Kadaise apskaičiavau, kad šiuolaikinio žmogaus veidas yra apie 12 proc. mažesnis negu…

Filosofas Gintautas Mažeikis: moralė gali naikinti kultūrą ir atvirkščiai

– Kultūrinis reliatyvizmas reiškia atsisakymą vertinti kitos kultūros papročius neatsižvelgiant į kontekstą. Kuo skiriasi kultūrinis reliatyvizmas kaip mokslinis metodas nuo kultūrinio reliatyvizmo kaip požiūrio? – Visų pirma kultūrinio reliatyvizmo nedera painioti su kognityviniu ir etiniu reliatyvizmu. Mano įsitikinimu – bent jau remiantis sociokultūrinės antropologijos tyrinėjimais – pasaulyje yra nesuderinama kultūrų įvairovė.