IEVA GRAŽYTĖ

Eilės

 

Alfabetas

 

Kalba turėjo gauti

Nobelio taikos premiją

Kiek karingų

Nesusipratimų

Buvo išvengta

Primityviai stebuklingu būdu –

Susikalbėjus

 

 

 

Malūnų g.

 

Dienomis kranams

Pakabinus Vilnių

Virš žemės

 

 

●

 

Lietuvių poezija

It koks retai

Šluostomas paviršius

Ar nevėdinamas

Literatūros prieangis

 

 

 

Raštininkai

 

Poetai

Ir kaligrafai –

Nemiršta.

Vieną dieną

Jie tiesiog nurašo

Save.

 

 

 

Platformos

 

Perneškime traukinių stotį

Į Fabijoniškes

Ir tegul vagonai rieda

Monolitų bėgiais

 

 

 

Aisčiai

 

Kaip neramu

Tavo ramybėje

Mano žirgų

Kapinynuos

Mintims

Tupinčioms

 

 

●

 

Disneilendų karuselės

Puošia Europos senamiesčius

Čiabuviai priversti

Leistis linksmaisiais kontraforsais

 

 

 

Įsipareigojimai

 

Nedviprasmiškai

Susikibę už rankų

Žiedais į prasmę

Kabinasi

 

 

●

 

Daugžodžiauti

Yra meistrystė

Todėl

Baudžiami

Neatsakingai

Žodį dauginantys

 

 

 

Poromis

 

Kada nors prisirps vyšnios

Ir visi galėsim

Vaikščiot

Susikibę už rankų

Kekėmis

 

 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.