Puikieji Vilniaus dobermanai
AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ
Turbūt visi vilniečiai pažįsta bronzinę dobermano skulptūrą Gedimino prospekte. Bet tik atidesni žino, kad dabartinė skulptūra – jau antroji Vilniaus dobermanų karta. Pastarasis prospektą saugo tik 6 metus, prieš tai čia buvusiam dobermanui gyvenimas klostėsi kiek painiau, bet įdomiai. Papasakosiu apie abu, juk prospekto šuo – viena mėgstamesnių miesto skulptūrų.
Dobermaną glosto mamytės su vaikais, šalia jo fotografuojasi laimingi baltarusiai ir lenda bučiuotis nusitašę britai. Pirmą kartą Gedimino
Eimantas Ludavičius. Šuo. 2007. Autorės nuotrauka
prospektu einantys šunys ilgai įtariai uostinėja, o paskui paniekinamai nusisuka – pfu, jis gi negyvas! Tiesą sakant, reikėtų sakyti ne „jis“, o „ji“. Dobermano prototipas – kalė, kurios vardą šios skulptūros autorius Eimantas Ludavičius, deja, pamiršo. Nepamiršo paties šuns ir jo energijos bei jėgos, bent dalį jos kūrinys tikrai išlaikė.
Tokius darbus kaip šis menininkai neretai vadina „chaltūra“ ir stengiasi nutylėti autorystės faktą. Situacija paprasta: 2006 metais optikos parduotuvės Gedimino prospekte savininkai susirado Eimantą ir paprašė sugalvoti „ką nors gražaus ir reklamiško“ parduotuvės interjerui. Bet Eimantas nevartoja žodžio „chaltūra“, o jo „reklamiški“ kūriniai dažnai tampa miesto dalimi. Pavyzdžiui – šis dobermanas arba arbatinukais papuošta siena Pilies gatvėje, arba išsikišęs kavinės Užupyje langelis, arba galerijos „Kairė–dešinė“ laiptinė ir durys, arba… Bet nesiblaškykime, nepykdykime prie dėmesio pripratusio dobermano. Dobermanės. Su stačiom ausim, nagais, raumenimis ir akiniais. Akiniai, kaip ir dera energingam miesto šuniui, kiek susilankstę. Galime tik įsivaizduoti, kiek gatvių jai tenka greitai apibėgti ir šuniškų reikalų sutvarkyti tuomet, kai niekas nemato…
Taigi, optikos parduotuvę įsirengę žmonės pasigedo ko nors gražaus parduotuvės viduje. Užsakymą gavęs Eimantas galvojo taip ir anaip, kol galiausiai padarė geriausia – pratęsė tik užsimezgusią ir benutrūkstančią miesto tradiciją – dobermaną Gedimino prospekte. Eimanto gebėjimas rasti vidurį tarp tradicijos ir originalaus, autorinio kūrinio nuoširdžiai stebina, ne tik šios skulptūros atveju. Jis nevisiškai atkartojo prieš tai čia stovėjusią skulptūrą, bet sukūrė savo variantą, išlaikydamas prieš tai čia buvusios skulptūros realistinę stilistiką ir palikdamas tą pačią, dobermano, veislę.
Kalbant apie dobermano Gedimino prospekte atsiradimą, reikėtų grįžti 20 metų. Nelabai ilgas laiko tarpas, sutinku. Tačiau tai vienas iš nedaugelio miesto ženklų, atsiradusių atgavus Nepriklausomybę ir gyvų, mėgstamų iki šiol.
1994 metais skulptorius Svajūnas Kižys apsigynė diplominį darbą pavadinimu „Didaktika“. Kūrinį sudarė natūralaus dydžio lakuotos bronzos dobermano skulptūra ir nuotraukos, vaizduojančios uodegų kirpimo šunims procedūrą. Skulptūros modeliu tapo paties Svajūno dobermanas,
Svajūnas Kižys. Didaktika. 1994. Autorės archyvo nuotrauka
sako, buvęs stambus, stiprus ir gražus šuo. Gavęs diplomą jaunas skulptorius pasiūlė skulptūrą įsigyti tuo metu Gedimino prospekte įsikūrusiems „Mineraliniams vandenims“. Šie pagalvojo ir sutiko – tegu saugo gražuolis dobermanas parduotuvę, kodėl gi ne. Taip 1994 metais dobermanas įsitaisė Gedimino prospekte. Tiesa, neaišku, kas ką saugojo labiau: dobermanas parduotuvę ar parduotuvė dobermaną. Natūralaus dydžio skulptūrą kiekvieną vakarą įnešdavo vidun, o dieną – vėl išleisdavo į lauką. Nepaisant to, maždaug po metų dobermaną pavogė, tačiau šeimininkai savais kanalais sugebėjo jį grąžinti namo per 3 dienas (ak, tas laukinis dešimtasis dešimtmetis!). Atgautasis dobermanas nuo to laiko buvo rišamas grandine, tačiau neilgai – vėl buvo pavogtas ir namo nebegrįžo. Galime tik spėlioti, ar vargšas pakliuvo į metalo laužą, ar iki šiol puošia kokio nors tuometinio autoriteto vidinį kiemą. Nuo to laiko šuns nesaugomas pastatas pakeitė daug šeimininkų, kol 2006-aisiais čia buvo atidaryta optikos parduotuvė.
Užsakovai kiek nustebo išgirdę menininko pasiūlymą optikos parduotuvę papuošti bronzine šuns skulptūra, tačiau sutiko. Net rado modelį, minėtąją dobermanę, pagal ją ir buvo sukurta ši skulptūra ir, tikėkimės, ilgam įbetonuota į prospekto grindinį. Vieni glosto nosį, kiti prisimena kitam, bet vis tiek dobermanui surašytas Sergejaus Jesenino eiles: „Дай, Джим, на счастье лапу мне, / Такую лапу не видал я сроду. / Давай с тобой полаем при луне / На тихую, бесшумную погоду.“ Dobermanas saugo ir suteikia budrumo ir elegancijos apsnūdusiam, valstybės tarnautojų kulniukais nušlifuotam prospektui.
Taip pat raumeningas ir budrus gyvūnas primena apie beprotiškus pirmuosius šalies Nepriklausomybės metus. Aukso grandines ir dolerio kainas. Dienas, kai Gedimino prospektu vaikštinėjo treningais pasipuošę, trumpo plauko ir proto, bet stiprių raumenų veikėjai, kai populiariausi naminiai gyvūnai buvo veršio dydžio rotveileriai, dobermanai ar mažesni, bet dar piktesni pitbuliai. Visi buvome budrūs ir kiek įsitempę, iš ko įžvalgesni vakarų europiečiai akimirksniu nustatydavo turistų kilmės šalį ir tardavo žudančią frazę: „Are you from Russia?“ Nesunku įsivaizduoti, kad ši maža šuns skulptūrėlė po kokių 40 metų ne kartą taps dingstimi papasakoti anūkams kokią įdomesnę istoriją iš „tų laikų“ gyvenimo. Anūkai klausysis, pusiau tikės, pusiau – ne, bet nosį gražuoliui dobermanui būtinai paglostys.
