WONG YOON WAH. Eilės
Wong Yoon Wahas gimė 1941 m. Malaizijoje, Singapūro pilietis. Jis įgijo magistro ir daktaro laipsnius Viskonsino universitete, JAV. Ilgus metus iki 2003 m. profesoriavo ir buvo Nacionalinio Singapūro universiteto Kinų studijų katedros vedėjas. Tais pačiais metais buvo paskirtas Taivano Yuan Ze universiteto Humanitarinių ir socialinių mokslų fakulteto dekanu ir Kinų kalbotyros ir literatūros katedros vedėju. 2006 m. tapo Tarptautinio kalbų ir kultūrų fakulteto profesoriumi ir direktoriumi.
Wong Yoon Wahas yra pelnęs daug literatūros premijų, įskaitant Singapūro kultūros medalį, ASEAN kultūros premiją (literatūros srityje) ir Pietryčių Azijos rašytojų premiją. Jis rašo prozą ir poeziją.
Šešėlių spektaklis
1. Marionetės gimimas
Aštrus pjautuvas Iškerpa mano kūną iš odos, Kitas smailus gręžtuvas išdrožia mano asmenybę. Pridėjus spalvų Tampu populiaria marionete. Patyrusiu solistu, aktoriumi.
2. Šešėlio šeimos kilmė
Nors esu šešėlis, Vaidinantis tamsoje, Esu šviesos sūnus. Be jos meilės mirčiau. Mano kraštas – balta drobė, Nerandu savęs erdviam laive nei tamsioje visuomenėje.
Nepalieku pėdsakų Kelyje. Visada dainuoju jautrią dainą, Nors neturiu savo balso. Namie mano kūnas tik plokščios odos skiautė. Scenoje esu tvirtas ir konkretus. Visų mūsų kūnai sukrauti Ir įdėti antspauduoton dėžėn. Tarsi būtume kaliniai. Kantriai laukiame kito saulėtekio.
3. Marionetės prologas
Nemanyk, kad man Patinka karas. Išmintingai užgrobti sostą Ar aistringai vaikytis Saliamono princesę. Mano galūnės supančiotos neregimais siūlais. Už scenos senas vyras Valdo mano gerklę. Jo balsas reguliuoja Kiekvieną mano norą verkti ar juoktis.
4. Šešėlio galas
Po spektaklio Jei nueisit už scenos, Išvysit, kad herojus ir gražuolė – Marionetės, Valdomos seno vyro rankos. Po spektaklio mūsų galvos bus nuimtos viena po kitos.
Mūsų kūnai suversti į krūvą Ir sudėti dėžėn, kurią užantspauduos. Kaip grupė kalinių Nekantriai laukiam kito saulėtekio.
Kinų piktografija. Anapus simbolių
1. Rytas
Saulė atsistojus ant nendrės Geria vėją ir valgo rasą. Išvėmė nakties šešėlius, Paliko juos po išdžiūvusiais lapais.
2. Rytai
Saulė, prikalta prie švento medžio, Žvelgia į paslapties duris Pavasarį, vasarą, Rudenį ir žiemą.
3. Vakaras
Šventyklos varpo Auksinis garsas Atsimuša į besileidžiančią saulę, Ir ši krūmuose pažyra liepsnom.
4. Upė
Greita srovė Su bangomis Perskelia mane. Mano balsas dešinėj. Mano kūnas kairėj.
Klajojantis vienuolis pakrantėje Išgirdęs mano balsą Negali rasti manęs upėj.
Mano naujas kaimas
Kaučiuko rinkėjos
Penktą valandą ryto kareiviai ir policininkai atsargiai knisasi tarp įrankių latekso kibire ant dviračio pasišviesdami žibintuvėliais, darsyk tikrina mieguistą veidą su tuo, kuris asmens tapatybės kortelėje, pagaliau dar įtariai nužvelgdami kaučiuko rinkėjos pilnas krūtis, nėščios moters išpūstą pilvą, laukia, kol policininkė ją apieškos ir nuspręs, ar po liemenėle ir kelnaitėmis neslepiamas maistas ar vaistai, tik paskui leidžia joms dingti tamsiose plantacijose.
Pradžios mokyklos vaikai
Britų pareigūnas ir malajų kariai Sklaidė mano sąsiuvinį ir namų darbus. Neradę nei maisto, nei vaistų, Ėmė mane tardyti: „Kodėl ši kiniška knyga tokia sunki? Kodėl teptuko brūkšnys toks storas?“ Popietę grįžtant namo Jie norėjo ginklais Perkošti mano atmintį, Terorizavo mano šešėlį Neleisdami jam sekti manęs namo.
Šešėlių badymas
Sutemus, kai sunkvežimis grįždamas pravažiavo vingiuotą kalną, kareiviai tuoj pat kruopščiai iškratė tamsos pilną sunkvežimį, durtuvais nudūrė kiekvieną šešėlį, nes jie neturėjo asmens tapatybės kortelių.
Šešėlių marinimas badu
Kai prasidėjo operacija „Badas“, mano tėvas ir policininkai kartu saugojo kelius iš Naujojo Kaimo, šautuvais ir dėžėm bandydami neleisti nė vienam ryžių grūdui ištrūkti, užtikrindami, kad per metus visi miško šešėliai mirs badu.
Bet tėvo ir policininkų šautuvų vamzdžiai buvo mįslė, po mokyklos vaikai išeidavo iš koncentracijos stovyklos ieškoti maisto gamtoj, gvajavos, rambutanai, mangai augo miško šešėliuose.
Iš anglų kalbos vertė Lidija Šimkutė
