Turistas iš Sirakūzų

DONALD JUSTICE

Bepročių skaičiavimas

Šitą įgrūdo į marškinius,
Šitą išrašė namo,
Šitam davė mėsos su duona,
Bet nekando jis nė kąsnelio,
O šitas štai šaukė „Ne! Ne! Ne!“
Visą dienelę.

Šitas spoksojo sienon,
Lyg žvelgtų į tolimą kelią,
Šitas matė nesančius daiktus,
Šitas esančius matė,
O šitas štai šaukė „Ne! Ne! Ne!“
Visą dienelę.

Šitas vaizdavos paukštis esąs,
Šitas – esąs šunelis,
O šitas vaizdavos esąs žmogus,
Paprastų paprasčiausias žmogus
Ir šaukė, šaukė „Ne! Ne! Ne!“
Visą dienelę.

Vytautas Balčytis. Linkuva. 1991

Turistas iš Sirakūzų

Vienas iš tų, kurie gali būti ir automobilių prekeiviai,
ir turistai iš Sirakūzų, ir samdomi žudikai.

John D. MacDonald


Tu manęs nepažinsi.
Mano veidas pražysta
Veidrodžiuos tualetų,
Kai tu čiuopi jungiklį.

Mano akys it šaltos
Akys statulų, stebinčių,
Kaip pargrįžta balandžiai,
Lesę trupinius tavo.

Ir aš stoviu prie kampo
Su ištverme marmuro.
O jei sujudu – tai tik
Tokiu žingsniu kaip tento,

Po kuriuo aš sustingęs,
Priekin slenkas šešėlis:
Su jo juoduma, rodos,
Susiliejęs jau būsiu.

Aš retai prabylu, aš
Tiktai kartais sumurmu,
Kaip minia, kai apstoja
Aplink auką avarijos.

Prisipažint, kas esu?
Pavadinki, kaip nori.
Automobilių prekeivis,
Turistas iš Sirakūzų,

Samdomasis žudikas
Laukiąs. Čia stovėsiu
Lyg pavėlavęs keleivis –
Bevardis, matytas –

Prie to savojo kampo,
Prie kurio tu pasuksi
Į tą vietą, kurios tau jau
Nebelemta pasiekti.


Lorca Kalifornijoje

1. Daina apie valstijos policininkus

Motociklai jų mėlyni,
Šalmai tamsiai mėlyni.
Rankovės mėlynos spindi
Vaivorykštėm tepalų.
Jie neverkia todėl, kad
Jų širdys odinės,
Jų kaukolės – plastikinės.

Jie traukia keliais.
Jie traukia naktim
Pakumpę virš lempų.
Už jų – tik
Guminė tyla
Ir baimė kaip smėlis,
Sutryptas kulno.
Žvelk, po šalmais
Siluetai jųjų
Nelyg pistoletai.
Jie traukia prošal – ir tegu!

O mieste mėnulio,
Apelsinų gojeli,
O žiede gvajavos,
Tegu!


2. Daina apie valandas

Trise pravažiuoja
Po langu Kristinos.
Kaip sverias pro langą jinai!
Šiąnakt ji nepaiso,
Kad dega jų akys.
Ji nieko nemato:
Skepetų, dūmų.
Be pusės devintą
Užuolaidą grybšteli
Vos juntamas brizas.
[Pauzė: gitaros akordas]
O citrinmedžių kvape!

Dviese praeina
Po langu Kristinos.
Kaip sverias pro langą jinai!
Šiąnakt ji nepaiso
Jų bronzinių torsų.
Ji nieko negirdi –
Sirenų nei radijo.
Be pusės dešimtą
Ją brizas apglėbia
Vėsus ir toks tyras!
[Pauzė: gitaros akordas]
O kartūs gojeliai!

Jaunuolis sustingsta
Po langu Kristinos.
Kaip sverias pro langą jinai!
Šiąnakt ji nepaiso
Šešėlio šešėly.
Ji nieko negirdi, nemato,
Tik naktį, tik tamsiąją naktį.
Be pusės vienuoliktą
Brizas pietinis
Nutvilko jai burną.
[Pauzė: gitaros akordas]
O tie šakų dantys!

Pagal Lorcą


Mulų kinkinys ir afiša

Du mulai, įkinkyti palaikin vežiman, laukdami stovi
priešais plytinę krautuvės sieną.
Dideli ratai su stipinais – lyg grubios medinės gėlės,
ką tik išluptos iš klampaus purvyno.

Lietūs jau pasibaigę,
ir vėl šviečia saulė,
Nematoma, o visur esanti
ir spindinti taip ypatingai, kaip tespindi tik Dievas.

Keliaujančios trupės afiša
dar laikos prie pastato sienos:
Regis, atsilapojo didelės durys
ar atplyšo smegenų dangalas, ir išvydom

Kažkieno galvoje rojaus idėją:
septynios šoką merginos aukštyn išmetusios kojas,
Visos volanuotais sijonais, kirptos trumpai.
O viena su ispanės šukuosena ir palyda…

Mulai tuo tarpu kantriai grumšnoja kukurūzų aiženas,
rūpestingai jiems pabertas priešais snukius.
Afiša jau vietom įplyšusi, pasiraukšlėjusi;
pro ją šen bei ten prasimuša plytos.

Ir ilgas, ilgas šešėlis –
turbūt paskutinis šešėlis visoj Alabamoj –
Tįsi, lenktas, po vežimu
lyg didžiulis dalgis, kurį kažkas numetė ir pamiršo.

Pagal Walkerio Evanso fotografiją (Alabama, 1936)


Iš: Donald Justice. New and Selected Poems.

New York: Alfred A. Knopf, 2003 Vertė Alfonsas Andriuškevičius

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.