Juoda vėliava

LAURA LAURUŠAITĖ

Remiantis Latvijos banko „DnB Nord“ barometro rodikliais, beveik kas dešimtas šalies gyventojas mano, kad padėtis darbo rinkoje nepasitaisys niekada. Strateginės analizės komisijos tyrimas rodo, kad beveik pusė Latvijos gyventojų nepasiruošę daryti nieko bendram labui.

Vienas Latvijos gyventojas per metus aplanko vidutiniškai devynis kultūros renginius – tai visai neblogas rodiklis. Pasirodo, latviakalbiai Latvijos gyventojai kultūrą vartoja beveik dvigubai dažniau nei tie, kurių šeimose kalbama kokia nors kita kalba. Šitokie duomenys ekspertus paakino daryti išvadą, kad etninės integracijos padėtis Latvijoje apverktinai prasta. Gal vertėtų prisiminti Olandijos kultūros politiką – ten dalinami kuponai ir specialūs kultūros žemėlapiai skatinant visus nemokamai arba su didelėmis nuolaidomis vartoti pačių išsirinktus kultūros produktus.

Paradoksalu, kad šiemet, kai Latvijoje paskelbti Skaitymo metai, Valstybės kultūros kapitalo fondas pritrūko lėšų vieninteliam Latvijos literatūros žurnalui „Karogs“, todėl šį pusmetį tepasirodys vienas vienintelis numeris. Palyginkime: Didžiojoje Britanijoje yra daugiau kaip 35 žurnalai, skirti vien poezijai. Tiesą sakant, jau seniai mėnraščio „Karogs“ kaina neatitiko inteligentų mėnesinio biudžeto ir paties žurnalo kokybės (5 latai – apie 25 litus). Čia būtų galima atrasti paralelę – „Karogs“ kūrėjai buvo atitolę nuo skaitančiosios bendruomenės taip, kaip nuo piliečių atitolusi valdžia.

Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimo centras Latvijos gyventojų paprašė vienu žodžiu apibūdinti dabartinę Latvijos padėtį. Sunku patikėti, kad tą patį nusivylimą galima išreikšti šitaip įvairiai – keistas būdas atsiskleisti baltų kalbos įvairovei ir sinonimikai. Kita vertus, matyti, kad žmonių galvoseną labiau nei bet kada formuoja politikų ir žiniasklaidos leksika. Eskimai turi daugiau nei 30 žodžių sniegui pavadinti, o mūsų kaimynės Latvijos realybė pastaruoju metu „reikalauja“ kiek kitokios retorikos. Sugebėjimas skųstis pasigėrėtinas – negatyvizmo spiečiuje atsirado vos keli teigiami apibūdinimai. „Aimanologija yra mūsų valstybės specializacija“, – sako vienas interneto komentatorius.

Net produktų pavadinimai akivaizdžiai byloja apie visuomenę, orientuotą į praeitį. Sovietmečiu galėjai nusipirkti saldainių „Startas“, kavos „Progresas“, cigarečių „Kosmosas“, o dabar madingi visiškai kitokie pavadinimai – vaflių tortas „Retro“, „Ulmanio laikų“ gira, degtinė „Nostalgija“ ir pan. Net pačios gamyklos ir kompanijos dėl rinkodaros triukų krikštijamos senamadiškais vardais – Stenderio muilo fabrikas (perkamą muilą dar įvynioja į rudą popierių ir perriša kanapiniu siūlu), Gustavo Adolfo šokoladas. Alaus ir Rygos balzamo reklamos stengiasi pabrėžti, kad receptūra siekia neatmenamus laikus, receptų legendų nevengiama dėstyti ir ant pakuočių – viskas nukreipta atgalios, jokio optimizmo ir žvilgsnio pirmyn.

Apskritai Latvijoje žodžio „progresas“ jau kurį laiką negirdėti, primiršta ir vaisinga įtampa tarp to, kas yra, ir to, kas turėtų ar galėtų būti. Atrodo, vienintelis šio žodžio kontekstas pastaruoju metu buvo svarstymai apie progresinį mokestį, nėmaž nesirūpinant, ar jo įvedimas būtų realus progresas.

Ateities jausmo, nors ir iliuzinio, latviai traukia ieškoti į Airijos fermas ir Anglijos fabrikus. Neva ten mažiau to beviltiškumo ir beprasmybės, kurie Latvijoje kone plevena ore.

Ar Latvija šiandien sugeba savo (ypač kaimo ir mažų miestelių) gyventojams pasiūlyti kokią nors motyvaciją, viziją, kuri leistų atsispirti, mobilizuotis ir pradėti dirbti taip, kaip latviai tai daro išvažiavę į Airiją ar kitur? Po Pirmojo pasaulinio karo Latvija tai, rodos, sugebėjo. Pačių latvių elgsena ir atsiliepimai apie savo šalį praėjus 20 Nepriklausomybės metų verčia tuo abejoti. Latvių mentalitetas skatina susimąstyti, kad, gresiant neturtui ir nedarbui, pilietis tampa gerokai abejingas savo valstybei. Jei tikėsime statistika, tai ir emigruoja daugiausia latviai, o ne rusai. Žmonės, kuriems bet kurioje visuomenėje išdalinami žibintėliai pasišviesti tamsiais ir miglotais laikais, savo žibintus išpardavė. Nenuostabu, kad Latvija pavirto pilkos miglos valstybe.

Tačiau norisi baigti kylančia intonacija – palinkėti latviams neprarasti gyvenimo džiaugsmo net šitos negatyvizmo epidemijos metu. Kaip Jānio Rainio „Grojau, šokau“ (1919) rašymo laikais latviai jo neprarado.

-ll-

Latvijos gyventojų atsakymai į Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimo centro klausimą „Kaip jūs vienu žodžiu apibūdintumėte dabartinę padėtį Latvijoje?“: neturiu nuomonės 11, katastrofa 11, netvarka 10, niūri 10, nuosmukis 9, nepatenkinama 8, siaubinga 8, bankrotas 8, iššvaistyta 8, negatyviai 8, nežinau 7, nesutvarkyta 7, nedarbas 7, tragiška 7, išvogta 7, liūdna 6, nepatikima 6, nesuvokiama 6, išparduota 6, sudėtinga 5, duobė 5, neteisybė 5, apgailėtina 5, baisi 5, sunki 5, priklausoma 4, sušikta 4, neprognozuojama 4, nuniokota 4, bedugnė 4, jokia 4, absurdiška 4, apleista 4, be išeities 4, niekam tikusi 4, negarbinga 3, aklavietė 3, krachas 3, dramatiška 3, skurdas 3, išeikvota 3, nepavydėtina 3, siaubas 3, atsilikusi 3, pereinamasis laikotarpis 3, ginčytina 3, didelė painiava 3, normali 3, nenormali 3, beprasmybė 3, šiukšliadėžė 3, stagnacija 3, išgrobstyta 3, patenkinama 2, vagių Latvija 2, permaininga 2, sunkumai 2, pilka 2, skęstanti 2, abejingumas 2, mirtis alyvose 2, susiskaldžiusi 2, ekonomiškai neišsivysčiusi 2, nekompetentinga 2, sudėtinga 2, pasimetusi 2, pragaras 2, neatsakingumas 2, netaupiai gyvenam 2, nenusisekusi 2, neskaidri 2, neviltis 2, graži 2, bukaprotiškumas 2, žlunganti 2, didelis skurdas 2, neapibrėžta 2, silpna 2, kiauliška 2, painiava 2, įtempta 2, depresyvi 2, nelaiminga 2, paaštrėjusi 2, sukčiavimas 2, pakenčiama 2, gera 2, pažeminta 2, įklimpusi į skolas 2, pelkėje 2, padėtis be išeities 2, nežinomybė 2, tinginio pantis 2, neapgalvota 2, palaida bala 2, vidutiniška 2, bauginanti 2, bjauri 2, regresyvi 1, kvaila 1, yra vilties spindulys 1, kaip išgyventi? 1, vyrauja nesąžiningumas ir tyčiojimasis iš žmonių 1, nemaloni 1, apdujusi 1, bad 1, korupcija 1, marga 1, linksmybių netrūksta 1, išgrobstyta, išvogta valstybė, kurioje nesinori gyventi 1, vagių 1, liūnas 1, neatpažįstamai pasikeitusi, gėda prisipažinti, kad esi Latvijos pilietis 1, pamišimas 1, pernelyg bloga 1, pokvailė 1, neapsišvietusi 1, štilis 1, netoliaregiškumas 1, neapgalvoti veiksmai 1, nėra ateities 1, nekontroliuojama 1, blogiausia pasaulyje 1, savivalė 1, nervinga 1, neūkiška 1, nežinia 1, nugrimzdusi į pelkę 1, neutrali 1, pavojuje 1, Latvija neegzistuoja 1, valkata 1, į galvą ateina tik necenzūriniai žodžiai 1, kova už būvį 1, žaidimas 1, siutinanti 1, galas 1, šakės 1, juokinga 1, vargšė valstybė, tik turtingųjų gretose – turtingieji 1, važiuoja žemyn 1, nepajėgi 1, nėra tikslo 1, atsilikusi 1, vienu žodžiu neapsakysi 1, benamių prieglauda 1, vidutiniška 1, nukankinta 1, didelė netvarka 1, nebrandi 1, košmaras 1, problemiška 1, lėtas pagerėjimas 1, neužrašoma (py py py) 1, sunku pasakyti 1, amorali 1, sumauta 1, daug pažadų 1, reikia nusistatyti vertybes 1, pilna vagių 1, visiems viskas nusispjaut; kas bus toliau? 1, nemokumas 1, stichiška 1, išgrobsčius Latviją priklausoma nuo Europos pinigų 1, ištuštinta 1, nėra jau taip blogai 1, carinė 1, blogiau nei blogai 1, pragaištinga 1, priklausoma nuo Europos pinigų, nes viskas iššvaistyta 1, minuse 1, biurokratiška 1, niekieno 1, blogiau nebūna 1, nesutvarkyta 1, neryžtinga 1, reikia kovoti 1, niekšinga 1, korumpuota valdžia 1, visur labai didelė netvarka 1, ubagų žemė 1, kraštutinė riba 1, apvogta 1, elgetaujanti valstybė 1, Latvija primena skęstantį laivą 1, visiška duobė 1, prastai 1, visiškas chaosas 1, trūksta proto 1, bjauri krizė 1, vyrauja neteisingumas 1, pasišiukšlinusi 1, gėda 1, dėsninga 1, tamsuma 1, labai nestabili 1, skylė 1, galėjo būti geriau 1, nusodinta 1, okupuota 1, prislėgta 1, komunistų diktatūra 1, labai sunki ekonominė padėtis 1, inertiška 1, nesugebėjimas orientuotis ir suvokti dalyko esmę 1, milijonieriai kelia savo gerovę tautos sąskaita 1, toliau nebėra kur 1, greitai būsim dugne, perka ir parduoda 1, ant bankroto ribos 1, vyksta spartus darbo jėgos nutekėjimas į kitas šalis 1, gili praraja 1, didelė ekonomikos recesija 1, ypač nestabili 1, labai negatyvi situacija 1, labai sunku, viskas mirę, sustoję 1, valdžia dirba savo kišenei 1, išsisėmusi, kas geriausia – praeityje 1, nėra darbo 1, egoizmas 1, gyvenimas šia diena 1, šiknaskylė 1, slegianti 1, nesaugumas 1, paleista vėjais 1, be komentarų 1, nuskurdusi 1, badas 1, įšalas 1, sugriauta valstybė 1, Latvijoje defliacija 1, maisto kainos aukštesnės nei Vilniuje ir Taline 1, karaliauja tamsa 1, bananų respublika 1, baisu pagalvoti, kad gyveni tokioj valstybėj 1, nepriimtina 1, valstybė – bankrotas 1, beprotnamis 1, kiekvienas už save 1.

Laikina Mengelė*

Šeštadienį dienraštyje „Diena“ buvo publikuotas siaubo pasakojimas „Kaimas. Nurašyti ar vystyti?“ Jame, kaip pavyzdį pasitelkus vieno – Uogrės savivaldybės Mengelės valsčiaus dramatišką demografinę, ekonominę ir socialinę padėtį, mėginta samprotauti apie Latvijos kaimo ateitį apskritai. Be abejonės, ateitis visai miglota, tiksliau tariant – niūri. Prieš 20 metų kasmet gimdavo vidutiniškai 20 vaikų, o dabar gerai, jei gimsta du; vaikų darželyje vaikų skaičius susitraukęs nuo 80 iki 20; į 50 valsčiaus darbo vietų pretenduoja 450 darbingo amžiaus kandidatų; Ryga tik už 100 kilometrų, o susisiekimo jokio ir t. t.

Greta tuščių ir beprasmiškų politikų frazių („planuota investicijų politika“, „verslo priviliojimas į kaimą“) ten buvo prirašyta visokiausių vizijų ir fantazijų, kaip visa tai būtų galima iškuopti ir pakeisti į gera. Nes tokių ir dar niūresnių mengelių Latvijoje gyvas galas.

Vienas iš „vidutinio trumpalaikiškumo“ (tai ne mano išmonė – šitoks kalambūras irgi buvo toje publikacijoje ir man pasirodė nemirtingas) sprendimų vietiniams gyventojams iki šiol atrodė išvažiuoti. Na, kad ir į Airiją ar kur kitur. Kaip neseniai per televiziją tvirtino įvairūs gatvėje netikėtai užkalbinti žmonės, mieliausiai jie rinktųsi šalį, kur jau kažkada yra lankęsi ir apie kurią yra girdėję, kad ten gera ir gražu. Kad tik taip būtų.

Ta proga prisiminiau tokią istoriją. Išvažiavo viena šeima drauge su keliais pažįstamais – iš viso septyni žmonės – išsinuomojo mažą butuką ir ėmė juodai dirbti. Uždirbo ne kažin ką. Darbas buvo sunkus, ne per geriausiai mokamas ir kasdien po daugybę valandų. Padoriai pasitaupyti ar parsiųsti pinigų namo taip ir nepavyko. Tačiau vyravo nuostata, kad visa tai juk neilgam – tik „laikinas sprendimas“, kol bus galima grįžti namo. Bet tol, kol stogas virš galvos, kasdieniam kąsniui užtenka, dar ir degtinytei lieka, kad galėtum vakare kolektyviai paūžti. Airijoj, ne kažkokioj Mengelėj.

Nežinau, ar tokie apskaičiavimai apskritai įmanomi, bet ši istorija sukėlė tam tikrų apmąstymų. Jei septyni, ar kiek ten, skirtinguose butuose gyvenantys žmonės susimestų į krūvą čia pat, Latvijoje, sutiktų gyventi abejotino komforto sąlygomis ir komunalinio buto režimu po vienu stogu, sutiktų dirbti po dvidešimt valandų per dieną, gaudami tik tiek, kiek reikia šio vieno būsto nuomai, maistui ir degtinytei, plius dar kolektyviai nusigauti senu mikroautobusu į darbo vietą už 40–50 kilometrų (neskaičiuojant prieš tai sumokėtų pinigų už įdarbinimą ir lėktuvo bilietą, nors šiais laikais jie kainuoja grašius) – gal apskritai nebeliktų prasmės trenktis į tą Airiją? Šiaip ar taip, tai būtų tik laikinas sprendimas.

PAULS BANKOVSKIS

www.satori.lv


Stotelė – Sutemos

Traukinys buvo pustuštis, bet greitas, nes kai kuriose stotelėse nestojo. Paskutinė maršruto stotelė – Saulės žemė. Greta prisėdo kalbus žmogelis. Ant pakaušio atstumta juoda skrybėlė, žvilgsnyje – užmesti paruošti kabliukai. Žodis po žodžio, ir sužinau, kad jis išlips gyvenvietėje Sutemos. Niekad nesat buvusi? Be reikalo, nuvažiuokit pirmai progai pasitaikius, jis agituoja. Tokių atspalvių, tokio tamsos žaismo nerasit niekur kitur. Nuo blizgančios dervos iki asfalto grublėtumo, nuo balandžių pilkos iki britų trumpaplaukių kačių melsvumo, nuo sauso purvo dulsvos iki atlaso mirgesio.

Sutemos esąs magiškiausias paros laikas, vėlių valandėlė. Sunku atskirti juodą nuo balto, bet tai tik mažina radikalizmą. Žmonių nekankina klausimai, kas gerai, kas blogai, nes kiekvienas turi savo tiesą ir teises. Darbo galimybės visai pakenčiamos, kiekvienas dirba dėl savęs, nesukdamas galvos, ar kitam to reikia. Jam šiuo metu niekas, išskyrus pinigus, esą neįdomu.

Sutemiečiai nekenčia mąstymo, svarstymų ir meno, nes jie nepasotina ir neprablaško. Jų knygynai nebankrutuoja, nes žmonės kaip išprotėję perka patarimų vadovus – kaip gyventi, kaip valgyti, kaip miegoti, kaip kvėpuoti, kaip gimdyti, kaip apsivalyti, kaip susijungti su kosmosu, kaip sulieknėti, kaip neprarasti optimizmo, kaip įsidarbinti, kaip sodinti, kaip slaugyti, kaip numirti. Sutemų gyventojai yra praktiški žmonės, todėl tuščiomis abstrakcijomis nesižavi, išgalvotos literatūros neskaito. Stoja į politines partijas, nes nori užsidirbti ir gyventi žmogaus vertą gyvenimą.

Sutemiečiai garsėja juokimosi iš kaimynų ir spjaudymo į veidą varžybomis. Save jie traktuoja ypač rimtai, rimčiau nei Dievą ar Laimą, kurie net ir kalba nekonkrečiai – užuominomis ir posmeliais. Seni žmonės prie šventinio stalo neaušina burnos apie istoriją, nes iš to jokios naudos. Ieškoti sąsajų, daryti išvadas – tai neturi nieko bendra su konkrečiu gyvenimu, o šiandien kiekvienas Sutemų gyventojas nori žinoti, kaip gyventi rytoj. Tą nurodyti yra valdžios ir prezidento priedermė. Jei tai prieštarauja sutemiečio asmeniniams įsitikinimams, jis emigruoja. Juk sutemietis yra laisvas pilietis. Kažkokie jo protėviai iškovojo savo valstybę, ir todėl už laisvę privaloma mokėti. Jei jam už tai nemoka, jis išvažiuoja. Kodėl turėtų pasilikti?

Sutemų gyventojai nekaupia apmaudo, jie visur ieško naudos. Jei kas apsivogė, pasistatė pilį ar pakreipė upę pro savo kiemą, sutemiečiai netrokšta kartuvių, bet patys svajoja tapti sumanūs ir apsukrūs. Tačiau sutemiečiai nenori pripažinti, kad kartais jiems pabosta grabinėtis patamsyje, laužantis sprandus ir kojas. Kai ateis geresni laikai, jie urmu importuos elektros lemputes, kiekvienas moliūgas ir ropė turės po atskirą lemputę, kiekviena ožkytė ir kiekvienas žemdirbys ant kaktos, taip pat ir Sutemų grožio karalienė vietoj karūnos. Jų svajonė – tapti labiausiai apšviestu civilizacijos perlu ir patekti į Gineso rekordų knygą.

Pasakojimas nutrūko vidury sakinio, vyras išlipo, o aš taip ir nesuspėjau paklausti, ar Sutemos gavo šį vardą prieš saulėtekį ar po saulėlydžio.

GUNDEGA REPŠE

www.diena.lv
Vertė Laura Laurušaitė

* Mengelė – nedidelis bažnytkaimis Latvijoje.

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.