Daily Archives: 2012 05 11
GRAŽINA KELMELYTĖ. Eilės
Pranašė Akmenys, kurių katedrom nepripažino, Atsiduso Ir aš girdėjau jų balsus Iš labai toli.
Besilydanti poezija
MARIUS PLEČKAITIS Gytis Norvilas. Išlydžių zonos. Eilėraščiai. K.: Kitos knygos, 2012. 78 p. Pradėsiu taip, kaip bent vadovėlinių recenzijų pradėti nederėtų. Nesirengiau recenzuoti „Išlydžių zonų“ (nemačiau jose intriguojančių kabliukų ir kitų pozityvių žabangų)
Kasdieną baigtis, kasdieną prasidėti
NERIJUS CIBULSKAS Literatūrinės Vilniaus slinktys 2012. Jaunųjų poetų ir prozininkų kūrybos almanachas. Sudarė Aivaras Veiknys. V.: Naujoji Romuva, 2012. 155 p. Kartais sunku pasakyti, ar tie vieni metai praskuodžia tartum koks nartus, nežinia kur lekiantis gyvūnas, ar kaip tik – lyg žiemą stingstanti upės tėkmė, lėtai ir dar kol kas ritmingai.
Uždaras žodžių sodas
LAIMANTAS JONUŠYS Andrius Jakučiūnas. Lalagė. V.: Tyto alba, 2011. 235 p. Šią knygą skaitydami daug kas sutrikę. Ir tai nekeista – išsišakojančių sakinių pynės veda ne tais labirintais, kuriais mes įpratę rutiniškai klaidžioti savo neva skaidrioje, o iš tikrųjų tik „lyg veidrodyje, mįslingu pavidalu“ (1 Kor 13, 12) regimoje kasdienybėje.
Recenzijų grafičiai
GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ Kai einam pasivaikščioti Neries krantine, ties grafičiais išmarginta tvora (raginant tuo naudotis „atsakingai ir socialiai naudingai“) nulydi užrašas: „Esu, rašau.“ Pro šalį skrieja išprotėję dviratininkai, prabėga figūras tobulinančios merginos ryškiaspalviais džemperiais, lyg pavasario gėlės.
Kirkiliškių Jorės stovykla
AGOTA ZDANAVIČIŪTĖ Visa savaitė gamtoje, kai savomis akimis regi vėl atgimstančią ir į dangų besistiebiančią žalumą. Lietus, saulė, vėjas, rytinis rūkas, o galiausiai ir žvaigždėtas dangus naktį.
Menamas menas ir besirutuliojantis ritualas
IGNAS ŠLAJUS Paskutinę balandžio savaitę Kirkiliškėse (Zarasų r.) vyko įvairių sričių menininkų kūrybinių dirbtuvių renginiai, skirti meno priemonėmis apmąstyti simbolinį pavasario mitą.
Įžeminimas
JONAS VAICEKAUSKAS Važinėjame labai skirtingais automobiliais, pagal kišenę. Vieni perka naujus, kiti – tik naudotus. Pastarieji taip pat labai skiriasi, nes pas mus, palyginti su turtinga Europa, jie naudojami daug ilgiau.
Mainų pasaka ratu
VILTĖ BRAŽIŪNAITĖ Kartą, beveik prieš mums ateinant, buvo pastatyti namai – trys punktyrinės linijos, dviejų žemių dygsniai, viena tikroji – pervartų pusėje, viena antroji Vilnius–Baltarusija.
Susikalbėjimą laikau stebuklu
MATAS BYTAUTAS Mano vardas Matas Esejėnas, bet aš nesu Matas, tai tik terminas, kuriuo buvau pavadintas. Aš tapatinu save su šiuo terminu, bet nesu jis.
