Haikukū
Viktoras Šylo (g. 1962) – ukrainiečių rašytojas, penkių poezijos rinkinių ir romano autorius. Naujausią jo eilėraščių rinkinį „Haikukū“ Ukrainos PEN centras įtraukė į geriausių 2024 metų knygų sąrašą. Haikukū – originalus autoriaus sugalvotas poezijos žanras, kuriame siurrealistiškas patosas atmiešiamas ironija; beveik kiekviename haikukū pasirodo gegutė ar koks kitas paukštis.
●
laikas
išdžiovina dievus
kaip nabokovas drugelius
pasakojama
kad gegutė su liūto galva
labai dosni buvusi
o dabar
vos vos spingsi
tamsoj
●
niekas
apie nieką
neklausinėja
kapinėse
gegutės
●
tą akimirką
kai
gegutė
nutyla
kiek
sunerimusių
velnių
balansuoja
ant
adatos
smaigalio
●
sena
kaip pasaulis
prateka
geizerio kavavirė
uganda kuku* kvepia
per visą trobą
o man knieti
išgerti kurzemės**
bet kažkas surinko
visas giles
po ąžuolais kieme
* Kuku – vištienos patiekalai keliose Afrikos šalyse (visos pastabos – vertėjo).
** „Kurzeme“ – Kurše (Kuržemėje) pagamintas vynas. Vaikystę ir jaunystę autorius praleido Rygoje, lankydavosi Šiauliuose ir Vilniuje.
●
nesimokiau
sąmonės praplėtimo
mokykloj
o ekralinės analizės
akademijoj*
neteko miegot su moterim
įveikusia
seksualumo atvėrimo
septyniais lygiais
maratoną
tik prisimenu
kaip 34-osios vidurinės kieme
mano klasiokui
iš kalašnikovo pyškinant
į gretimo pastato
langus
lesinau
sojų vėdarais
paukštelius
gegutę genį varną
* Ekralinė analizė (екральний аналіз) – kyjiviečio Igorio Vilenskio sukurtas psichologinės diagnostikos metodas.
●
visos ugnys ugnis
pabrėžia kronopas*
kiekviena valanda komediantiška
aiškiai kalba kronopas
bet kokią žuvėdrą
žmonės gali vadinti
džonatanu livingstonu
o gegutė
visada
bevardė
* Fantastiniai padarėliai iš Julio Cortázaro knygos „Kronopų ir garsenybių istorijos“.
●
išbarsčiau
ant grindų
kvapiuosius pipirus
taip gegute
laikas nenumaldomas
kaip samurajaus durklas
●
kai nutyla
gegutė
tyla
pamažu
išplinta ratilais
kiekvieno garso
paviršiuj
ir net vėžiai
nešvilpauja
karinių maršų
ant kalno
pakalnėj
●
kokia puiki diena
šiandieną
galiausiai šilta ir nepučia vėjas
gegutė dar negirdi
pati savęs
nes gaudžia bitės kaip jefferson starship*
net tirta vanduo duobėje
kai jos siuva
tai šen tai ten
aplinkui kriaušę
virš juodos
gėlių bedugnės
* „Jefferson Starship“ – amerikiečių roko grupė.
●
gegute mano
o paslaptis
tokia
kad moliūgų košę
reikia virti
su baldo ryžiais
o ne su sorom
pavaišinsiu pavasariop
oi ši zylė kokia
atkakli
jau delną kiaurai
prakapojo
●
neateisiu šiandien tenai
kur jau vaikštinėjau rytoj
rinkdamas
gegutės šešėlius
tarp jonažolės
ugnelių
●
jinai klydinėja
išsakydama šį pasaulį
žodžiais
iš kortasaro novelės
skirtos čarliui parkeriui
bet niekad
neišsimuša
iš ritmo
mergina
su sidabro gegute
plaukuos
●
prieš velykas
(o gal kalėdas ar trejybę)
atsispindi dievas
savo paties akyse
ikonoj
nuprotėjusios
nuo senatvės
motinos
kambary
(kurgi jos
kilnieji dėkingieji
sūnūs
kare
už karo
arba ne)
tirpsta kaip pienas
liejas
tyla aplinkui
nes kaimynės
seniai jau nutilę
kaip pieniškos karamelinės
saldžiai sūrios
gegutės
iš soročincų
ir jinai
nekrutėdama sėdi
prie lango
ir ieško velnio
danguj
juodame
kaip žemė
po permatomais
stikliniais
nagais
●
džuangdzi
mokė
turguj
kur aš prekiavau
moliūgais ir bulvėm
varnas
nekerta
akies
varnui
o gegutė gegutei
nepakiša
kiaušinio
●
ant troleibuso
parašyta
surenkam
topinius
svogūnus
bet juk tai
nesąmonė
apsimestinai piktinasi
nuolatinė parduotuvės klientė
su gegute
už kairiojo peties
●
šiame troleibuse
tu kartais
prisidurdavai prie algos
padirbėdama
konduktore
štai tavo bilietas
į gyvenimą
tarei man
ir net
pažymėjai
jį pati
kai
aš
netyčia
pamačiau
kad gegutė
pas vairuotoją narvelyje
dar kartą apvertė
a sourceful of secrets*
* A Sourceful of Secrets – grupės „Pink Floyd“ progresyviojo roko albumas.
●
kraujažolės stiebu
piešiu
ant vandens duobėje
raguotą gegutę
tepabūna ten
lig aušros
●
1.
vaikystėj
gyvenau
ant kalno
ant pačio kalno
jei žiūrėsim iš apačios
nuo išmalto plento
į niekur
o jei nuo bokšto
troba atrodė
žemiausia
paskutiniausia
vienkiemyje mūsų
neprivažiuos
iki jos greitoji
ir tai buvo teisinga
2.
augo kieme dedešvos
ir pienės
kaip vaikai
kurie neužauga niekad
tik dingsta
3.
kitapus trobos
skardis
ten dangus
su akimis
teka upė
bet negirdėti
nebent kai kas nors
nusiskandins
arba nušoks
4.
mūsų sode
buvo likęs
tik vienas kriaušės
kelmelis
apanglėjęs
su tuščiu lizdu
ir sena vyšnia
kuri nusimesdavo iki
pusės
naktį baltuodavo
kaip numirėlė
bet gegutei
tai
nesvarbu
5.
nemokėjau žiūrėt apačion
nes iš mažens
mačiau pro
kraują
6.
sode
juoda
duobė
vos pridengta lentomis
tarytum jinai
kažką slėptų
7.
žaisdavom vakarais
negyvą kareivį
gulėt
ir nejudėt
negalvot
ir nemirksėt
ir tas kuris sugebės
nemirs
niekados
8.
prie tilto
stovėjo kryžius
sako
kariškiai
ant jo nukryžiavę
sunkvežimį
svetimų
9.
kartais rėkdavo vyriškis
žaliais berankoviais marškinėliais
eidavo per kukurūzų
lauką
ir šaukdavosi motinos*
bet jinai
nepasirodydavo
* Bjauriai keikdavosi.
10.
regėjau sapnus
kokius mano senelis regėjo
jisai juos užmiršdavo
bet aš užsirašydavau
11.
saugojau
vilko pėdsakus
smėlyje
po lietaus
12.
mūsų troboj
langelis be stiklo
ir kai pūsdavo
matėm
kuriam šalta
13.
kartą
pas mus kumelė atėjo
mindžikavo jinai ant slenksčio
ilgai
žiūrėjo
o paskui nuėjo
14.
maniau
kad senukai
nemiršta
o trobom pavirsta
jas uždaro
o kur raktas
pamiršta
15.
buvo šulinys
kuriame gyvatės gyveno
bet niekas nebijojo
tik vienas berniukas
pažvelgė
ir ėmė kalbėti
tai
ko nebuvo
16.
veidrodžių neturėjom
priemenėj
tik vanduo dubenyje
ir tas rodė ne mus
bet durų šešėlį
17.
užmiršau
visus takelius
kurie neveda niekur
tik gilyn
vis giliau
į vaikystę
kur tavęs nėra
Iš: Віктор Шило. #хайкуку. Дніпро: Герда, 2024
Vertė Algimantas Litvinas
