LiteratūraVertimai
Mirties raktai
Anądien gulėjau žolėje priešais namą ir klausiausi pjovėjo dainos – jis judėjo iš vieno pievos galo į kitą, sėdėdamas pačiame viršuje mechanizmo girgždančiais ratais, kurį traukė mūsų sena kumelė. Bet pjovėjo aš nemačiau. Tenai, kur tįsojau, žolė buvo dar vešli, pilna tų bejėgių ir bekvapių gėlių, prastumiančių keletą dienų vėjyje ir saulėje. Jos lenkėsi virš mano veido, tarsi būtų norėjusios mane pridengti nuo pjovėjo žvilgsnių, bet sulig menkiausiu vėjelio dvelktelėjimu susijaudinusios imdavo siūruoti į visas puses. Ir tarp tų susikryžiavusių stiebelių ir šakelių dangus buvo toks šviesus ir tyras, kad jį regėdamos mano akys pavargdavo ir aš alsiai nuleisdavau vokus.
trūkumas
šiuolaikinis apsišvietęs žmogus
nebepakelia trejybės:
gali būti gėris ir grožis bet tada
jokiu būdu ne tiesa
tiesa gali būti laikoma gėriu
bet grožiu – tai jau ne
Pirštinės su antelėmis
Lida atsibudo naktį, suprakaitavusi ir išsekinta neišvengiamybės laukimo, to, ko bijojo labiausiai ir kas mito jos kaltės jausmu.
Kaip įmanydama stipriau įspaudė veidą į pagalvę, kad raudojimu nepažadintų dvylikamečio sūnaus, su kuriuo miegojo vienoje lovoje rūsyje po keliomis antklodėmis ir prie kojų ir šonų priglaustais plastikiniais buteliais su šiltu vandeniu.
53
jei su gyvūnais tu nesikalbi
tai koks gi tu žmogus
Turistai
Gyvas turisto egzempliorius – tai dvikojis klajoklis, eiklus kaip elnias, giesme primena šarką, polinkiu mėgdžioti – beždžionę.
●
Ateik prie paminklo
Tu, kuriam jis pastatytas
Padėk gėlių
Atleisk skulptoriui
Pastovėk iki ryto
Tik nepasigerk
Stiklo dienos
Stiklas tylėdamas ir toliau stebeilijo į Hitlerį, tuo metu Mariana šoko paimti stiklinių, o Viktorija – „Sangiovese“ vynuogių vyno. Aptarnavo abu drebėdamos, gėdydamosi, kad gavo barti, o galbūt dėl to, kad atsidūrė priešais tokį vyrą. Aš, šluba ir luoša, netgi neprisiartinau.
Priešais priekabinį namelį ties žvyrkeliu
Ak, egzegetai, niūrūs hermeneutai,
Išmoningieji dviprasmybių narpliotojai,
Regėjau, kaip praplikęs žmogutis plauna
Išpuoselėtą nepaprastai storos moters pėdą.
Tiesa arba Pasekmės
Kartą tokia moteris nusivedė mane
Prie upokšnio parūkyti
Tada kalnu
Į plynę
Kur eidamos senu vieškeliu
Tolumoj vos girdintis vokiečių turistams
Pasiekėm uolose išmūrytą miestą
●
tylėjimo skarele
pridengtas mano istorijos raugas
kažkas seniai išsikepė duoną
kažkas seniai savo duoną suvalgė
kažkas visiems savo duoną dalina
o manoji – tebėra tešla
dešimtmečiais rūgstanti
