Menai
Šviesos raštai. Viktorijos Daujotytės portretai
Algimantas Aleksandravičius – portreto maestro. Viktorija Daujotytė – žodžio meistrė. Abu šiek tiek šamanai. Pradeda atsargiai, tyliai – o vis tiek atsiranda ne tik akademinės, bet ir burtų knygos. Stebuklingi paveikslai.
Iš bloknoto (59)
Ir pasakė, kad tą didelį meilės jausmą teatrui ir viskam, kas su juo susiję, gavusi iš Rimo Tumino. Labai jautri buvo Eglės kalba, tas prisipažinimas, kai Tumino su mumis nebėra, o jo meilė Mažajame tebegyvena.
Svečias palaidūnas
Režisierių ir operatorių Vytautą Katkų sinefilai atsimena iš jo trumpametražio filmo „Kolektyviniai sodai“ (2019) – mediniuose nameliuose ir daržuose kapstosi mūsų tėvai. [...] Tokia pati apkramtyta ta žmonių kalba ir naujame ilgametražiame V. Katkaus filme „Svečias“ – tačiau visi miestelio gyventojai ją supranta, jos užtenka jausmams ir siekiams.
Kai liūtas spinduliuoja kačiukišką meilumą
Leo Ray „Atminties dėžė“ – paroda GODÒ galerijoje, veikusi nuo rugsėjo 4 iki spalio 2 d. Prieš pradėdamas platesnę apžvalgą pabambėsiu, kad man nepatiko pažodinis parodos pavadinimo vertimas iš anglų „Memory Box“. Manding, labiau tiktų „Prisiminimų dėžutė“, bet galbūt aš kažko nežinau.
Partitūra berankiam dirigentui
Galerijoje AV17 nuo rugsėjo 5 iki spalio 9 d. veikė Mindaugo Šnipo skulptūros paroda iškalbingu pavadinimu „Skulptūros“.
Moteris nedingo!
…Ingos Dingos parodoje radau religingą moterį kolekcininkę, saugančią kultūrinę ir istorinę atmintį, geidžiančią įminti prigimties paslaptis, prisijaukinti laikinumą ir sutramdyti save („Sutramdymas“, 2025).
Nielsas Gadė
Tik vieno norėtųsi palinkėti: kad menininkas neužsisklęstų savo tautiškume, kad jo „šiaurietiškos šviesos pagimdyta“ vaizduotė [...] atsiskleistų su kaupu ir įvairiapusiškai, kad jis nukreiptų savo žvilgsnį į įvairesnes gamtos ir gyvenimo sritis. Reikėtų visus menininkus paraginti pirmiausia tapti originalius, o paskui to originalumo atsisakyti; išsinerti iš jo kaip gyvatei iš savo odos, kai senoji tampa per ankšta.
We are from the Ferma group
Rašytoja Gabija Grušaitė rugpjūčio 7 d. atrinktiems ir pakviestiems žiūrovams pristatė meninę instaliaciją „Ferma“. Instaliacija buvo rodoma Sarių kaime ir iki jos keliavome užsakytais mikroautobusais. Instaliacija pavadinta „Ferma“, pranešė autobusiuko gidas, nes taip autorės šeima vadino tėvo skulptoriaus Mariaus Grušo dirbtuves, įkurdintas apleistame fermos pastate.
Mūsų visų sariai
Panašią misiją – parodyti sovietinės ir posovietinės Lietuvos nykumą – jau buvo užsibrėžęs ne vienas meno projektas, paroda ar filmas. Gal todėl „Fermoje“ Gabija siaurina žiūros prizmę, pasakodama iš mergaitės, Sariuose su tėvais praleisdavusios vaikystės vasaras, perspektyvos.
Arčiau šaknų
Dėl osmosinio slėgio vanduo su ištirpusiomis maisto medžiagomis iš šaknų pakyla iki augalų viršūnių. Osmosas taip pat yra procesas, kurio metu idėjos, žinios ir kita informacija įrašoma į atmintį be sąmoningų pastangų.
