Menai
„Žmogus dirbo be atvangos“: Algimanto Žižiūno portretai
Fotomenininko žmona P. R. Liubertaitė-Žižiūnienė pernai parašė A. Žižiūno biografiją „Lemtis būti fotografu. Algimantas Žižiūnas: gyvenimas ir kūryba“.
Iš bloknoto (68)
Kaip asmenybė ji [Rūta Staliliūnaitė] buvo vientisa – laikėsi savo moralės principų, kurie daugmaž sutapo su Dešimt Dievo įsakymų; labai pareiginga, mandagi, dėmesinga, jautri. Jos kultas (Kaune ir visoj Lietuvoj) – suprantamas: primadona klestinčiame teatre! Publikos adoracija, spauda ir besaikės kritikų pagyros ją truputį pagadino.
Istorija, išsukta betono maišyklėje
Į klausimą, kaip mąstyti ir kurti antropologiškai grįstą meną, atsakyčiau paprastai: tereikia aplankyti Dano Aleksos parodą „Pėda, kakta, gomurys ir raktas“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje. Ir čia teks pasikliauti istorinėmis žiniomis, asmenine atmintimi, vaizduote ir neskubėti su atsakymu, kad tai tik „pasakojimas“ apie Arsenalo restauravimo eigą ir statybas.
Kur dingo moterys Christopherio Nolano „Odisėjoje“?
Vis dėlto Ch. Nolano „Odisėja“ kalba ne apie senovės graikų, bet apie mūsų pasaulį ir tai, kaip mes interpretuojame ir suprantame praeitį bei išlikusius mitus.
Tad kas yra improvizacija?
Į mano skambančią namų aplinką atėjo vinilinė plokštelė, kurią pateikė mano itin mėgstami ir adoruojami muzikai – genialaus mūsų kūrėjo Broniaus Kutavičiaus sūnus pianistas, kompozitorius Tomas Kutavičius ir Lietuvoje daug metų gyvuojanti džiazo ikona saksofonininkas Petras Vyšniauskas. Tačiau čia manęs laukė netikėtumas. P. Vyšniauskas tapo pianistu.
Karo patrankos universitetų teatrų neužtildo
XIII pasaulinis Tarptautinės universitetų teatrų asociacijos (AITU-IUTA) kongresas šiemet įvyko net po 8 metų pertraukos. Šiais metais tarptautinis kongresas pirmąsyk surengtas vienoje iš Baltijos ir Šiaurės šalių – Lietuvoje, Vilniaus universitete (VU). Kongresą papildė ir kasmetinis Tarptautinis universitetų teatrų festivalis…
MUST ir gyvai!
…K. Daniūnaitės kūryba yra labai demokratiška pačia geriausia šio žodžio prasme, nes ji tikrai nėra populistinė, demagoginė, sofistinė. [...]
…jeigu norite sužinoti, koks yra tikrasis šio pasaulio auksas, būtinai susipažinkite su H. Natalevičiaus tapyba. Bet būtinai – gyvai!
Savo sode auginome dagius
Tik prisiliečiau, stengdamasi atkurti daugiau vizualiąją, o ne prasminę tarptautinę festivalio „TheATRIUM“ dalį (Lietuvos teatro vitrinoje pristatyta keturiolika spektaklių), vis galvodama, ar yra viena keturis užsieniečių spektaklius jungianti tema, kryptis.
Kasdienybės stebuklai: ribos tarp institucijos ir kūno
Šiuo metu Nacionalinėje dailės galerijoje veikia Vsevolodo Sevos Kovalevskio paroda „Paribiai. Stebuklai“. Čia sienos virtusios nespalvotais paveikslais, liudijančiais tų, kurie buvo išstumti iš bendruomenės, paniekinti, išjuokti, kovą, troškimą būti pamatytiems ir išgirstiems.
Fotografija peizaže – selfis
Fotografuodama jaučiu, kaip susilieju su fonu, su tuo, kas vyksta man už nugaros. Tada žengiu žingsnį atgal, fono link, kad apžvelgčiau siluetą – šviesos suformuotą savo buvimo pėdsaką.
