Avižų kioskas
Aš esu tai, kas lieka. Dienoraščiai
Nieko labai reikšmingo ar gero šiais metais nenuveikiau. Praradau gebėjimą rašyti (net „Ciboj“) ir neradau nusiraminimo (ar susitaikymo) tylioje, šeiminėje buityje. Pasitikėjau daugeliu žmonių. Įgijau kelis gerus draugus. Su daugeliu elgiausi negailestingai ir neteisingai. Ir aš netikiu savimi.
Būties skrodimas žodžiais
Dėstydama priskiriu Neiburgą prie „Niūriųjų undinių“ greta šiuolaikinių rašytojų moterų Gundegos Repšės, Ingos Ābelės, Noros Ikstenos, nors latvių literatūros istorijoje ji priklauso „Piktosioms mergaitėms“, kurios debiutavo XX a. paskutinio dešimtmečio viduryje, nušluodamos suvešėjusias metaforas ir alegorijas, reabilituodamos realistinį kodą, siužetinį pasakojimą, apsakymo žanrą.
Kūno dienoraštis
[Laura Laurušaitė:] ANNOS AUZIŅOS išpažintinė knyga „Buveinė“ – atviras ir bekompromisis tekstas. Toks, kokių trūksta. Drąsiai kalbantis apie fiziologiją, kūniškumą, jusliškumą. Skaičiau atsiliepimų, kad latvių literatūroje iki šiol nėra buvę tiek sekso vienoje knygoje, bet toks apibrėžimas labai susiaurintų kūrinio esmę.
Desertas su avižom
Šiemet konferencijoje akcentas – Ukraina. Latvijoje niekas taip garsiai kaip pas mus nekalba nei apie grėsmes, nei apie palaikymą (nuosaikieji liuteronai), bet abu plenariniai pranešimai simboliškai pagerbia kariaujančią šalį. Sumanyta kaip literatūrologų konferencija, ji vis labiau plečia temų spektrą.
#2
Mums ramybės nedavė mintis, kad pikų dama vieną kartą
ateis visų mūsų užsmaugti. Internate savo lovas apibrėždavom
balta kreida. Baltais kryžiais žymėdavom
vaikiškas savo krūtines.
Laiko raštai Latvijos kultūrinėje žiniasklaidoje
Latvijos kultūrinė žiniasklaida primena šurmuliuojantį gyvą ir nenuspėjamą turgų, kuriame nuolat keičiasi prekės ir prekeiviai, ragaujami nauji skoniai, spontaniškai išbandomos naujos receptūros. Literatūros leidiniai kuriasi, užsidaro, diferencijuojasi, tampa skirtingų kartų balsu, juos keičia nauji kultūrinės komunikacijos formatai, kurie pasiteisina arba ne.
Baltijos literatūrų triptikas
Trinarę Baltijos šalių literatūrų refleksiją paskatino tai, kad pastarieji dveji metai besidomintiems latvių ir estų literatūromis ir joms simpatizuojantiems buvo žymėti, nes Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga buvo juos paskelbusi teminiais latvių (2023) ir estų (2024) literatūrų metais.
Dirigavimas tankmei
Tomas Treibergas – latvių poetas, aktorius, žurnalistas, režisierius, Latvijos universitete baigęs teologijos bakalauro studijas, Baltijos šalių šiuolaikinės poezijos žurnalo „No More Amber“ kuratorius, išleidęs jau tris poezijos knygas.
Manhatano barokas
Neoninės pašvaistės
skalauja gatves –
srūva narkozė,
sintetinė nemiga
į nemėnesėtas miesto gatves.
Kaip versti grybavimą?
Grybavimo strategijos padeda rašyti. Kaip jau buvo minėta, kartais reikia sunkiai dirbti, kad „užaugintum turinį“, iš kurio paskui reikia kantriai išrankioti kirminus, kartais gelbsti klaidžiojimas ir džiaugsmas suradus bet ką, kas pasitaiko kelyje, o kartais reikia susilieti su tema ir gyventi kartu su ja, kad pasiektum rezultatą.
