LiteratūraSkaitykla Nr. 5
Skaitykla Nr. 5 – rubrika, skirta Lietuvos ir užsienio literatūros naujienoms, jų analizei. Čia taip pat rašoma apie literatūros tendencijas, literatūros istoriją, apie grožinę ir negrožinę kūrybą, ryškesnius autorius ir įvykius.
Rubrikos redaktorius – Marius Burokas. Nuo 2016 m. rubrikos redaktorius – Andrius Patiomkinas.
Vilniaus nerimas
…iš nekonformistiškos prozos (kai pajėgiama ją skaityti) mažų mažiausiai naudinga semtis priemonių, kuriomis konfrontuojamos – iškalbamos – baimės ištakos. Ten, kur tradicinis žodynas dekonstruojamas iki pamatų, kur į paviršių iškeliami žiaurūs, bet žmogiški įvaizdžiai, kur meilė kovoja su skausmu, ten atsiveria nauja erdvė šviesiai realybei, individualesnei kalbai ir gyvenimui.
Kaip skaitysime knygas, parašytas „ne mums“?
Atminties knygos ėmė rastis per Antrąjį pasaulinį karą ir po jo. Tai Holokaustą išgyvenusiųjų ir jų artimųjų pastanga atsiminti sunaikintas savo bendruomenes Rytų Europoje, vadinamuosius štetlus, t. y. žydiškus miestelius.
„Vilniaus serija“
Londone registruota gudų leidykla „Skaryna“ šį pavasarį pradėjo naują knygų ciklą – „Vilniaus seriją“. Joje bus leidžiami XIX–XXI a. Vilniuje gimusių, gyvenusių ir kūrusių gudų autorių tekstai. [...] Pirmoji serijos knyga – vilnietės gudės Halinos Vojcik (1927–2007) memuarai „Ten, kur manęs nėra“.
Knygos pačios savaime nepasirašo
Knygą „Paraštėse“ sudaro keturios metodologiško, kone mokslinio pobūdžio esė, padedančios geriau suprasti autorės kūrybą. [...] Tekstuose kalbama apie tam tikrą literatūros tradicijų lobyną, kuriuo neišvengiamai naudojasi kiekvienas pradedantis rašytojas, Ferrantės atveju tai – Gertrude Stein, [italų filosofės] Adrianos Cavarero, Emily Dickinson, Dantės kūryba.
Ewa M. Thompson: „Ukrainos pergalė privers rusus perrašyti savo istoriją“
Rusų literatūroje nėra žalio supratimo, kad laisvė nėra duodama veltui, kad už laisvę reikia kovoti. Priešingai, daugelyje rusų literatūros kūrinių vaizduojamas „mažasis žmogus“, kuris yra silpnavalis ir pasigailėtinas.
Menas yra niekis
[Rvynas Vardė:] Pastarosiomis dienomis vos ne kasdien gatvėje sutikdavau Raimondą Briedį. Po trečio karto neištvėriau. „Greitai gyvensime kartu viename bute!“ – pasisveikinau. Jis suraukė antakius ir paklausė: „Iš kur šis siužetas?“ – „Iš Gorčevo“, – atsakiau. Briedis patikslino: „Ne, iš Becketto.“
Salmano Rushdie iššūkis
Rushdie į namus paskambinęs BBC žurnalistas paklausė: „Koks jausmas sužinoti, kad ajatola Khomeini jums ką tik skyrė mirties bausmę?“ Rushdie pagalvojęs: „Aš – lavonas. Viskas. Dienos suskaičiuotos.“ Visą likusį gyvenimą jis jau nebebus tik pasakotojas; jis taps istorija, kontroversija, skandalu.
Kodėl taip sunku išmesti knygas?
Ne, knygų paklausa daug mažesnė, nei manome. 40 proc. knygų į makulatūrą nukeliauja nė neatverstos. Visos dėvėtų daiktų krautuvės išsiskiria gausiomis lentynomis pamestinukių, kurios nebuvo tiek mėgstamos, kad savininkai jas pasiliktų.
Pašaukimas skaityti, arba Prigrūstose lentynose paslėpti perlai
Kodėl taip sunku išmesti knygas? Mano lentynos be tvarkos prigrūstos – tiek, kad, prireikus susirasti citatą straipsniui, man greičiau ir, jeigu laikas – pinigai, pigiau reikiamą knygą nusipirkti ir parsisiųsti į elektroninę skaityklę, nei ieškoti jos savo lentynose.
Gimęs iš kalbos
Kaip skaityti Kavafį? Šis klausimas visada iškyla bet kuriam skaitytojui: patyrusiam ar neofitui. Vieni iškart gali prikišti: kaip drįstate vadinti poezija šias aprašomąsias refleksijas be metaforų ir palyginimų? Kiti prieštaraus, kad būtent šis „antipoetiškumas“ ir yra ypatingas poetinio stiliaus patrauklumas.
