LiteratūraSkaitykla Nr. 5
Skaitykla Nr. 5 – rubrika, skirta Lietuvos ir užsienio literatūros naujienoms, jų analizei. Čia taip pat rašoma apie literatūros tendencijas, literatūros istoriją, apie grožinę ir negrožinę kūrybą, ryškesnius autorius ir įvykius.
Rubrikos redaktorius – Marius Burokas. Nuo 2016 m. rubrikos redaktorius – Andrius Patiomkinas.
Permąstyti imperinį Rusijos pasakojimą
[Myroslav Shkandrij:] Imperinis nacionalizmas aukštino ne tik ekspansiją. Daug rašytojų reiškė idėjas apie kultūrinį Rusijos pranašumą ir civilizacinę imperijos misiją. 1855 m. Nikolajus Grečas teigė, kad rusų kalba yra pranašesnė už visas kitas, o 1830 m. Fadejus Bulgarinas tvirtino, jog dėl šio pranašumo rusų kalba esanti „poezijos ir literatūros kalba visose pasaulio šalyse“.
Nicoletta Verna: „Šiame romane nėra nieko tikro, bet nėra ir nieko išgalvoto“
Apie rašymo aistrą, kūryboje gvildenamas temas ir romaną „Stiklo dienos“, Italijoje pavadintą metų literatūriniu įvykiu ir pelniusį ne vieną apdovanojimą, rašytoją NICOLETTĄ VERNĄ klausinėjo italų grožinės literatūros vertėja Rasa Di Pasquale.
Pasiklausykime Czesławo Miłoszo
Pirmiausia ieškojo atsakymų į fundamentinį klausimą: „Unde malum, iš kur blogis?“ Atsakydavo į jį įvairiai – priklausomai nuo istorinio momento, kuriame gyveno, bei visuomeninės sąmonės pokyčių, nuolat gilindamasis, kantriai tyrinėdamas jį iš įvairių perspektyvų.
Šviesa ir siūlas
Būdama mirtinga būtybė, sudaryta iš kūno, kuriuo teka šiltas kraujas, tuos gyvus pojūčius tarsi elektros sroves stengiuosi įlieti į sakinius ir be galo susijaudinu, kai tos srovės persiduoda mano kūrinius skaitantiems žmonėms. Tą akimirką, kai realiai pajuntu, jog kalba – tai mus jungiantis siūlas, kad prie to siūlo, kuriuo teka gyvasties šviesa ir elektros srovės, prisijungia ir mano klausimai.
Naktis bus rami
[Romain Gary:] Kai man depresija, tai pasireiškia bufonada: griebiuosi bufonados dėl mentalinės higienos, kad išsivaduočiau iš įtampos. Tačiau tai darau nesąmoningai, po truputį – vadinasi, to nekontroliuoju ir nesuvokiu, kas man darosi. Arlekinada, juokdarystė liaudies kentėjimo istorijoje visada buvo paskutinė priemonė prieš čiumpant peilį.
Apie estų literatūros metus ir jų derlių
Su vertėja DANUTE SIRIJOS GIRAITE kalbasi Laimutė Adomavičienė
…nerašyti…
Literatūra maniakiškai profesionalėja – pasaulyje yra dešimtys tūkstančių iškilių rašytojų, gausybė meniškai nepriekaištingų tekstų. Maniakiškas profesionalizmas reiškia labai tolygų ir stabilų literatūros plūsmą, tekstus, kurie gali patikti arba nepatikti (o jeigu nepatinka, šiame plūsme galima surasti ir kokį kitą, patrauklesnį), kurių kokybę galima apibūdinti trumpai ir tiksliai: nėra prie ko prikibti.
Andrej Kurkov: „Karo reikėjo, kad parodytume, jog Ukraina yra kitokia nei Rusija“
Per 22-ejus Putino valdymo metus rusai atsisakė savo laisvių, kad galėtų gyventi stabilioje visuomenėje, pasyviai, pasiduodami didelių atlyginimų ir pajamų pažadams. Ukrainiečiams laisvė svarbiau už stabilumą. Ukraina niekada nebuvo stabili šalis, išskyrus keletą metų Sovietų Sąjungoje.
Kaip gyventi toliau
Tuo metu, kai buvo madinga paviršutiniška statistika, kažkas suskaičiavo, kad yra trys profesijos, kurių atstovai dažniausiai žudėsi: tai dantų gydytojai, japonų verslininkai ir rašytojai. Sausa statistika visuomet įdomi tuo, jog neparengtas protas bando iškart šiuose skaičiuose surasti atsakymą: kodėl? Kodėl būtent jie?
Czesławas Miłoszas – teisininkas
…pirmiausia priminkime, kad daug teisininkų (nesvarbu, ar tik teisę baigusių, ar sėkmingai šią sritį praktikavusių) buvo ir yra literatai. Pakaktų paminėti puikų advokatą Janą Brzechwą, bet pagal profesiją teisininkai buvo ir Juliuszas Słowackis, Witoldas Gombrowiczius, Zbigniewas Herbertas, Bolesławas Leśmianas.
