Literatūra
Nobelio premijos paskaita
Bet palikime angelus.
Leiskite man tarti keletą žodžių apie žmogaus išdidumą.
Kas gi tu esi, nuostabusis žmogau?
Išradai ratą, išradai ugnį, supratai, kad bendradarbiavimas yra vienintelė tavo išlikimo sąlyga, išradai maitėdystę, kad taptum ponas savo valdomam pasauliui, pritrenkiančiai daug pasiekei savo protu, o tavo smegenys, tokios vagotos ir sudėtingos, kad jų padedamas iš tikrųjų tavo paties pasauliu pramintame pasaulyje įgijai nors ir ribotą…
Nečiupinėtoji lituanistika (3)
Dar studijų metais pastebėjau, kad Salomėja parašė eilėraštį „Pėdos smėlyje“, o Kazys Bradūnas – „Pėdos arimuos“. Kaip besistengčiau puoselėti žemininkų dorybes, man artimesnis smėlis.
Tas dalykas
Tas dalykas mums parūpo
ėmus klibėt paskutiniams pieniniams dantims.
Tikėdamiesi plojimų ar iniciacijos į suaugusiuosius,
su kraujais išsilupome juos savo rankomis.
Šitaip repetavome gimdymą, įtaigią poeziją,
repavome apie civilizuotas kūno bjaurastis.
Hana ir maisto gamyba
hana neturi supratimo apie maisto gamybą.
hana visada viską sudegina.
paskutinį kartą kepė blynus vaikinui, su kuriuo
reguliariai lytiškai santykiavo, nors jam
niekada laiku ar išvis nepasistodavo.
tada hana pasišaipė, šitaip padarydama
jo peniui dar daugiau traumų ir žalos.
Gamtos prieglobstis
„Jis baigs, kada nors baigs“, – atitraukusi rankas nuo kompiuterio ir traškindama pirštus beveik kaip maldą kartojau sau mintyse.
– Kaimyne, gal ir pas jus apipjauti? – pro skylę gyvatvorėje riktelėjo jis.
Dienoraščio rašymas kaip greitasis maistas (11)
Visgi nėra natūralu dienoraštyje rašyti apie ateities įvykius, kurie žinai, kad įvyks. Apie svajones – taip. Apskritai dienoraštis su ateitimi mažai ką turi bendro pačiam autoriui, jei jis jo nerašo tikslingai. O savirefleksija dažniausiai yra (labai abejoju, kad nėra) tikslinga. Dienoraščio rašymas yra tikslingas.
Elegija motinai
jei sakysiu sudievu, tu mirsi
jei pasiųsiu velniop, tu mirsi
jei neišgirsiu skambučio, tu mirsi
jei atsiliepsiu, irgi numirsi
jei prašysi atleisti, tu mirsi
jei neprašysi, irgi numirsi
jei aš prašysiu atleisti, tu mirsi
jeigu nespėsiu, vis tiek mirsi
Socializuotis su tekstu (2)
Redaguodama kitų autorių tekstus bandau pati sau užduoti klausimą: ar sudėliojus kablelius ir ištaisius akivaizdžias kalbos klaidas leisti autoriui skelbti savo tekstą tokį, koks jis yra, bet dar tolokai iki idealaus, kokį aš, kaip redaktorė, galėčiau įsivaizduoti, ar dar pabandyti paspausti autorių, parodyti jam kryptį ir padėti peržengti jo paties susikurtą ribą?
Senienos ir naujienos (21)
Meilė tarp skirtingų luomų arba meilės neišsipildymas: lietuvių moterų rašytojų biografijose tai svarbus postūmis rašyti. Viktorijos Daujotytės įvade naujam leidimui raginama skaitant prisiminti ir savas rašytojas.
Šešėliai, įgaunantys formą
Vėlyvoji poeto, publicisto, redaktoriaus Vytauto Kazielos kūryba pasižymi subtiliu aplinkos pajautimu, lyrinio subjekto jausenos integravimu į kosmosą ir aiškia dievoieškos linija. Pasižymi ir romiu bylojimu bei nutylėjimais. Praėjusiais metais pasirodęs eilėraščių rinkinys „Juodi išbaidyti žvėrys“ sufleruoja skaitytojui ir dramatiškas intonacijas kintančiame emociniame tekstų fone.
