Literatūra
●
pieši smulkiažiedes gėles
man ant nugaros
net neįtardamas
kad jos auga
vidun
Mamos kalbos
Kai jiedvi kalbasi,
į jos vandenmaišį
liejasi nauji sintaksės ritmai,
prie žodžių šokio pridedami judesiai
ir traškantys balsių branduoliai,
kuriuos mals
vaiko burnytė.
Patyrimai (iš asmeninių užsirašymų)
Kai tik atveriu spintą ar atidarau bet kurį stalčių – gausos beprasmybė. Ar ateis kada laikas, kad imčiau ir susimąstyčiau. Kad suskaičiuočiau. Kad atsisakyčiau. Žemaičių Kalvarijos pamokos nuramina sielą. Čiuopiu paskutinius likusius dienoraščio puslapius – keli.
Paramos koncertas
Kai vanduo apsėmė ir stovinčius muzikantus ir tik batutos galiukas kartais, kai dirigentas užsimodavo plačiau, iš apačios sujudindavo kaip stiklas lygų vandens paviršių, meškiukas, tapęs didžiuliu vandeniniu lokiu, suriaumojo ir žengdamas pirmyn išsiveržė iš sienos, palikdamas joje žiojinčią skylę.
Amerikietiška svajonė (3)
Važiuojame pro besiganančius bizonus, kurie šnopuoja savo dideliais kūnais. Lėtai pakelia galvas ir stebi mus, didingai iškėlę ragus. Stebiu tuos didingus gyvūnus, išlaikiusius savo garbę. Deja, jie kruopščiai aptvertame aptvare teritorijoje, kurios akys negali aprėpti. Juose slypi kažkokia buvusių laikų didybė.
Žmonės už horizonto, arba Lažybos iš dvidešimties centų
Kai mirė diedukas, močiutei jis netrukus prisisapnavo. Sakė, kad paklausė: „Kur tu taip ilgai buvai?“ Jis atsakė, kad ku-rorte. Palangoj buvo. Sakė: „Kaip pristojo kokia boba, negalėjau grįžt, ba norėjo vaiko nuo manį.“ – „Tai reikėjo atlikt reikalą ir grįžt“, – pasakė močiutė ir sapnas baigėsi.
Pernykščio „Poezijos pavasario“ nuogirdos
„Žiūriu, Basanavičius daug kur už nuopelnus sėdi.“
Vincas Bundza
Šiugždesiai
Liucė stovėjo visiškai rami. Veikiausiai visu rimtumu pakluso kažkokiems nurodymams, kuriuos indėnas jai vis šnibždėjo, gal kokį užkeikimą, pamanė Ferberis; jis pastebėjo: burbulas kyla iš nedidukės perregimos žarnos po taburetės plokšte. Mergaitė galvą buvo kiek iškėlusi, tai, regis, liudijo pasididžiavimą, drauge lyg ir gynybą ar atsitraukimą. Arba Tereza jai pasakė (dar namie, kur viskas sava, – tai buvo susitarimas)…
Žanrų vaiduokliai: detektyvas
Šių istorijų populiarumas liudija nesenstantį žmogaus poreikį kurti ir minti mįsles bei aiškintis baisiausio nusikaltimo – žmogžudystės – individualius motyvus ir visuomenines aplinkybes. Wystanas Hugh Audenas, kaip žinoma, yra pasakęs, kad detektyviniai romanai yra pasaulietiški krikščioniškos kaltės, išpažinties ir atpirkimo dramos atkartojimai.
Nečiupinėtoji lituanistika (5)
1939 m. rugsėjo pabaigoje Putinas buvo nuostabiai produktyvus – kasdien parašydavo po eilėraštį, sklidiną karo pradžios nerimo. Tarp jų ir elegiškasis „Motinai“, kurio negebėjau deramai įvertinti, rašydama magistro darbą. Vokiečių karo cenzūra neleido platinti 1944 m. išleistų „Rūsčių dienų“, leidykla „Sakalas“ visgi kažkiek išplatino nelegaliu būdu.
