Visgi nėra natūralu dienoraštyje rašyti apie ateities įvykius, kurie žinai, kad įvyks. Apie svajones – taip. Apskritai dienoraštis su ateitimi mažai ką turi bendro pačiam autoriui, jei jis jo nerašo tikslingai. O savirefleksija dažniausiai yra (labai abejoju, kad nėra) tikslinga. Dienoraščio rašymas yra tikslingas.

Knygyne sutikau Eglę, ji priminė, kad naujo dienoraščio publikacijai teksto reiks sausio pradžioje. Pasidžiaugėme, kad jau apsisuko metai nuo pirmos publikacijos pernai gruodžio 6 dieną.

Po ekskursijos Emilija pasakė, kad vienas iš realiausiai įgyvendinamų būdų pabėgti nuo tikrovės yra savos, unikalios bibliotekos formavimas. Visapusiškai jai pritariu! Miltinio biblioteka neįtikėtina. Visų pirmą dėl to, kad joje veik nėra knygų rusų kalba.

Knygų krūvos. Knygų krūvoms negali prilygti kruopščiausiai sutvarkytos lentynos. Nesvarbu, kaip atsakingai tvarkysi lentynose knygas, lankytoją visuomet pirma patrauks knygų krūva. Taigi, patarimas būsimiems knygynų savininkams – vien dėl vaizdo galite suversti knygas į krūvą ir jas dėlioti iš vietos į vietą.