Archyvai
Archyvų razinkos (3)
Galiausiai prisikasiau prie Gražinos ir Marcelijaus Martinaičių fonde saugomų sveikinimų. Kaip ir minėjau, šiuokart skilčiai parinkau Vytauto Bložės ir Nijolės Miliauskaitės, Liūto ir Pranutės (Françoise Marie Puzynos) Mockūnų atvirutes, atvirlaiškius, siųstus švenčių proga XX a. 8–9 dešimtmetyje.
Henriko Radausko laiškai Antanui Škėmai (2)
…labai dėkoju už laišką ir apgailestauju taip ilgai neatrašęs, bet tam yra labai rimtų priežasčių: 1° du šeštadienius pagret dirbom ir 2° užplūdo „Draugo“ konkurso šedevrai. Nuo jų skaitymo vakare mano (gausingi) plaukai stoja piestu, taip kad iš ryto net sunku sušukuoti. Įveikiau dvi klaikynes, trečia kiek geresnė. Iš viso, berods, yra septynios.
Archyvų razinkos (2)
Prasidėjusi lapkričio dargana pastūmėjo ieškoti borutiškų šmaikštumų. Pasakojimų, kuriais profilaktiškai piktnaudžiautum. Ant stalo padėtos dvi paliegusios bylos. Prieš pusę amžiaus įvietintos saugyklos lentynų pradžioj. Justi vėsumas nuo palaikomos 16 laipsnių temperatūros. Šiltnamio sąlygos galioja ir kultūriniam paveldui.
Paslaptingasis XIX a. Pakaunės vargonų meistras
1857 m. iškilmingai konsekruotoje Raudondvario (Kauno r.) Viešpaties Jėzaus Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje, kurią fundavo grafas Benediktas Emanuelis Tiškevičius (šventovė susprogdinta besitraukiančios rusų kariuomenės per Pirmąjį pasaulinį karą 1915 m.), buvo sumontuoti auksuotais drožiniais pagražinti vargonai, kuriuos padirbo meistras Mackevičius (Mackiewicz).
Archyvų razinkos
Pirmosiomis razinkomis pasirinkau Jurgio Kunčino – vieno žymiausių Lietuvos prozininkų ir buvusio „Šiaurės Atėnų“ skiltininko – piešinius iš jo paties sudarytų eilėraščių aplankų. Žiūrėdama į „rašytojo laboratoriją“ galvojau: ką ant šio „darbastalio“ pasirinktų išdėlioti Juozas Tumas-Vaižgantas ar Kazys Boruta?
Laiškai iš Raudondvario
Šiame straipsnyje nagrinėjamas Raudondvario (Kauno r.) grafo Benedikto Emanuelio Tiškevičiaus (1801–1866) vyriausiojo dvarų valdytojo, sekretoriaus, archyvaro Konstantino Ralcevičiaus (apie 1825 – po 1870) susirašinėjimas su tėvu Motiejumi Ralcevičiumi (m. 1863), grafo namų Vilniuje, Trakų gatvėje, valdytoju ir prižiūrėtoju.
Du Pranciškaus Gaigalo laiškai Juozui Tumui-Vaižgantui
Aš p. Vaišgantui nieko blogo nėsu padaręs, nei mažiausio nemalonumo jis nesutiko iš mano pusės. Rodos, iš p. Vaišganto pusės irgi negalėjau laukti nieko kito, kaip „wzajemności“, taip sakant.
Joana Nakutytė Juozui Tumui-Vaižgantui, Panevėžys, 1930-01-27
Bočeliuk, jau ir aš ačiū Dievui vargais ne galais šiandie išsiritau iš lovos, bet rankos ir kojos tebėra beveik nesavos – sunkiai išjudinamos. Džiaugiuosi, dėka dr. gyd. p. Vileišio, kad vėl esu tarp gyvųjų. Be galo geras ir stropus daktaras. Jis mane vėl pastatė ant kojų.
