Archyvų razinkos (5)
Latvių rašytojas Kārlis Vērdiņis (g. 1979) yra parašęs švelniai komišką eilėraštį „Pasaka apie filologę Sintiją“ (į lietuvių kalbą išvertė Audrius Musteikis). Vargingai gyvenusi Sintija miršta, prie Dangaus karalystės vartų ją pasitinka šventasis Petras. Norėdama pasiekti amžiną ramybę, Sintija turi panaikinti savo akademines skolas: šv. Petrui pasakyti, kaip ji apibrėžtų sąvokas „diskursas“, „paradigma“, „identitetas“. Galiausiai šv. Petras pasigaili filologės ir ją įleidžia į skaisčiąsias Dangaus buveines tardamas: „trumpas ir erškėčiuotas buvo tavo gyvenimas, ir tuščias reikalas klausinėti tavęs protingų dalykų“.
Filologę Sintiją prisiminiau apžiūrinėdama semiotikos meistrautojo, literatūrologo, latvisto, vieno iš Algirdo Juliaus Greimo semiotinių studijų ir tyrimų centro įkūrėjų, profesoriaus Kęstučio Nastopkos (1940–2024) archyvinį fondą. 2007 m. Nastopka buvo apdovanotas Prancūzijos Akademinių Palmių Kavalieriaus ordinu, o 2012 m. gavo Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją „už pasaulinį pripažinimą pelniusios lietuviškosios semiotikos plėtojimą ir literatūros kūrinių suvokimo meną“. Miglės Anušauskaitės ir Astos Skujytės parengtame interviu Nastopka minėjo, kad, pradėjęs dirbti Lietuvių kalbos ir literatūros institute (nuo 1966 m.), buvo laikomas struktūralistu, nes žodis „semiotika“ Lietuvoje dar nebuvo vartojamas (žr. „Literatūra ir menas“, 2013-01-18, p. 6–8).
Atrodo, kad Lietuvos literatūros ir meno archyve saugomi klausimai Kęstučiui Nastopkai yra būtent iš to laikotarpio, kai jis lietuvių literatūros tyrimuose pradėjo plėtoti struktūrinės ir semiotinės analizės principus. Negaliu pasakyti, ar klausimai buvo gauti po vieno konkretaus pranešimo, ar surinkti iš kelių skirtingų. Byla nedatuota, tačiau manyčiau, kad paskaitos (kitoje klausimų lapelių pusėje užrašyta „lektoriui“, „pranešėjui“) vyko XX a. 7–8 deš. Be to, Nastopka šiuos dokumentus atidavė į archyvą 8 deš. pabaigoje, tad apie vėlesnį laiką net ir nebūtų įmanu galvoti.
Matyti, kad auditorija nesikuklino abejoti. Truputį peikė ir gyrė struktūrinės analizės principus, domėjosi Sigito Gedos skraidančiomis karvėmis, kritikų gebėjimais skirstyti literatūros kūrinius, o galiausiai radosi per dešimtmečius neatsibostantis klausimas – ar sunkus tas kritiko darbas.
Kaip ir minėjau, atsivertusi klausimų bylą iš karto pagalvojau apie Vērdiņio šv. Petro ir Sintijos istoriją. Apie Dangaus vartus, prie kurių stovėtų semiotikas. Šv. Petras jam sakytų, kad į amžiną ramybę palydės tik galinčius atsakyti, kodėl mirtingajam iš kūno ir kraujo žūtbūt reikalingas eilėraščio mėsinėjimas. Negavęs vieno atsakymo, šv. Petras pamatytų, kad to semiotiko ir širdis gera, todėl privalėtų atverti vartus į skaisčiąsias Dangaus buveines.
Archyvė B.
Lietuvos literatūros ir meno archyvas, f. 349, ap. 1, b. 143
„Sigito Gedos kūryboje dažni „skraidančių karvių“, skraidančios žolės“ įvaizdžiai. Kaip juos reikia suprasti? Kuo jis skiriasi nuo simbolistų?“ [l. 1]
„1. Kaip šiandien pristatyti mokiniams L. Aragoną?
2. Kas yra pomaironinės mokyklos dekadentai?“ [l. 3]
„Kam reikalingas toks eilėraščių mėsinėjimas, kuriuo užsiima struktūraslistai?
Nebent jiems patiems?! Nejaugi jis tai padeda praturtinti estetinį suvokimą?“ [l. 5]
„Jūsų pravestoje eilėraščių analizėje aiškiai atskleidė kai kurias jų struktūras, bet ne visiškai aiškios liko šių struktūrų funkcijos?“ [l. 6]
„Ar šitoks analizės pobūdis neveda vėl prie to paties turinio ir formos dualizmo, tik šį kartą atiduodant pirmenybę grynai forminei išraiškai?“ [l. 7]
„Ar J. Vaičiūnaitės užrašytas eilėraštis priskirtinas būtų konstruktyviai ar dekoratyviai poezijai? Kaip dabar skirsto kai kurie kritikai poetinius kūrinius.“ [l. 8]
„Kas tai yra struktūralizmas? Ar nauja išsami literatūros vertinimo kryptis?“ [l. 9]
„Ar struktūrinė analizė taikoma prozai? Jeigu taip, kur galima rasti tokios analizės pavyzdžių – pasiskaityti.“ [l. 10]
„Ar poezija proza, ar rimuotos eilės labiau Jums prie širdies? Kodėl dabartiniai poetai dažnai krypsta į simbolizmą, paslėptą mintį?“ [l. 14]
„Kodėl poetas Baltakis Jus pavadino struktūralizmo pradininku?“ [l. 15]
„Ar sunkus kritiko darbas? Kodėl Jūs jį pasirinkote?“ [l. 16]
„Gerb. Kritikai
Prašau plačiau papasakoti apie savo darbą: kokių rašytojų ar poetų darbus Jūs mėgstate „išnagrinėti“.“ [l. 17]
„Atvirai pasakykite, patinka Jums Baltakis – kaip žmogus ir kaip poetas?“ [l. 18]
