Literatūra
Kaimynė
Mano kaimynė mėgsta dainuoti. Kalėdinių hitų sezonas prasideda rugsėjo mėnesį, kai ji grįžta iš atostogų. Jau spalio vidury mane ima pykinti nuo ABBA. „Happy New Year, Happy New Year!!!“ Ji dainuoja, o mano smegenys traukiasi iki trijų žodžių…
Matymo trajektorijos Valdo Papievio romane „Ankančiam pasauly“
Gana simptomiška V. Papievio kūrybai, jog pirmas epizodas, kuriame išvystame romano protagonistą, vyksta atšiauriame perone. Jame sušmėžuoja rūkanti žmogaus figūra, laukianti traukinio, pasiruošusi judėti, patirti, įkvėpti sklidinus plaučius pasaulio.
Senienos ir naujienos (19)
„Eilėraščiai dūšiai“, – taip Degutytės eilėraščius yra apibūdinusi Lena Rapalienė. Žmonės ją skaitė, suprato ir mėgo; taip atsitinka ne kiekvienam poetui. Gerą memuaristiką primena Lenos Rapalienės pasakojimas apie anuometinę Salomėjos Nėries mokyklą.
Poezijos skaitymai
O štai poetas turėtų būti
netikintis Tomas,
kad Viešpats į taurę įpiltų vyno.
Tada prabilus
net uodas nustoja zyzti…
Ukraina
Ne stepėmis ir ne kalnais
išsidriekus tava geografija –
per pusrutulius milijonų širdžių
ir per dainų erdves neužmatomas.
Ne istorija sutvėrė tave,
o ilgesys tavo grožio.
Tu gimei kaip poezija, sielose,
ir tavo vardas skamba tarsi metafora.
Povai
Nieko keista, kad povų mylėtoją Tomioką taip apsvaigino tas įvykis: juk jis atskleidė povų esmę ir parodė, kad ekstravagantiška ne tik juos laikyti ir prižiūrėti, bet ir išžudyti. Dabar Tomioka kasdien mąstė apie povų egzistenciją; nuobodžiaudamas per pietų pertraukas darbovietėje jis spoksodavo į laivus uosto įlankoje, spindinčius melsvai ir žaliai kaip povo plunksnos.
Dienoraščio rašymas kaip greitasis maistas (9)
Po ekskursijos Emilija pasakė, kad vienas iš realiausiai įgyvendinamų būdų pabėgti nuo tikrovės yra savos, unikalios bibliotekos formavimas. Visapusiškai jai pritariu! Miltinio biblioteka neįtikėtina. Visų pirmą dėl to, kad joje veik nėra knygų rusų kalba.
Stebiu savo gyvenimo pabaigą
Vakar klausiausi Reicho „Tehillim“. Po kokių gal dešimties metų pertraukos. Kai klausydavausi prieš tą pertrauką, prieš tuos, tarkim, dešimt metų, kai kurios vietos mane žavėdavo taip, jog apimdavo ekstazė, pasišiaušdavo kūno plaukeliai. Šį sykį taip pat buvo gražu. Bet – manojo kūno plaukeliai šiauštis ir negalvojo. Kai baigiau klausytis, nuėjau vonion ir, nusirengęs iki pusės, ėmiau juos apžiūrinėti. Apžvelgiau suvytusius dilbius, sumenkusios krūtinės plotelį. Ėhė! Taigi tų plaukelių jau beveik nesą.
Akademikai, eretikai ir okultistai: pirmasis lietuvių intelektualas Abraomas Kulvietis ir jo doktoratas XVI a. Sienoje
[Dainora Pociūtė:] Aukštai vertinamas Prūsijos kunigaikščio Albrechto, Kulvietis įsitraukė į Karaliaučiaus universiteto steigimo darbus, tapo pirmuoju 1544 m. veiklą pradėjusio universiteto graikų kalbos profesoriumi.
