Jausmų buhalterija
Ji
kažkada ji buvo dainininkė
ir pro atidarytas balkono duris
visam rajonui plėšė
dainas apie tėvų skyrybas
buvo ji aistringa raitelė
pilotė – gal net visus metus
atskirt galėdavo lėktuvo modelį
pagal variklio burzgimą
pagal anglies dvideginio reljefą
ar pagal lėktuvo siluetą
besistebintiems atsakydavo, taigi čia lengva
šito modelio nebegamina
buvo makiažo meistrė ir manikiūro
jei būsim atviri
čia panašiau į doktorantūrą
režisierė operatorė fotografė animatorė
prakalbindavo žmogeliukus
prajuokindavo žmones
dizainerė vlogerė dailininkė komikė
receptų išradėja šefė
šukuosenų meistrė
drabužių sukirpėja
tiek kunkuliuojančio gyvenimo
o dar nė keturiolikos nėra
Diptikas išgalvota kalba
1. Duskiai
apstriknėję duskiai
valpatom nulyna
sarges makatuoja
lauminčius vašyna
daneikių patrašių
ratsen pakaloję
užintą komintą
saujon palavojo
funtis sykiai roja
deberintą myką
kinkus šurmuntoja
sarą vafafinką
lypšt raminga soja
vekšt aguna poja
simintuos viligiuos
samandas vajoja
2. Vavajam!
lampančios kamangos
sulipniuoja rotas
rotos finčiliandos
pupinais eikiuotos
dugunima firta
apstreikuojam loną
plintą ciferintą
koposom žironą
debinta ladina
prauskientai sufyla
ertuntais pajautais
ciksinčiai atyla
lipintis muntsciukas
tuškais defertuoja
vikada cintaka
prabalą ratoja
gen, gentuką murtį
svytanką param
sumentai kratulpį
dojon vavajam!
Genijus
labai linksma skimbčioja varpeliai
aš žinau kad visi yra darneliai
o aš esu gilus žmogus
kas kad girtas o kas negirtas
ramtadrylia garbus esu ir gabus
čia svarbiausias už visus
ir gabesnis ir garbesnis
pats geriausias iš visų
mažumėlę apsimyžau
ką tiktai ligi ausų
opa opa tralialia
kaip smagu man būti čia
į vietas statau dėliones
daiktus žmones jų svajones
ir kaip dievas kaip lemtis
sukuriu mistiniais rąstais
erdvę žmonijai bręsti
augintis papukus ir gaktiplaukius
jauną dirvą tręšiu savo syvais
genialiai opa opa aš risnoju
per nevykėlių ražienų rojų
ir daug gimdau apvaliukų
mažų blizgančių perliukų
barstau juos mažiukams varguoliams
kišu į gerkles grūdu kiek noriu kiek
man malonu kol nubrozdinu iš vidaus
kol ašaros trykšta verkianti
moteris juk patraukliausia
esu puikuolis purvinas durniukas
bet tik pats slapta taip vadinu
tik su tais su kuo drąsu
pasirodyt durniuku
vadinu save kaip noriu
ir reiškinius ir kūrinius linksniuoju
nekenčiu smulkmės konvulsijų jautrių
jei daugiau būtų kaip aš tokių
nebūtų man taip vieniša
bet tik tegul pabando išdygti
kas man iš tolo galėtų prilygti
ojojoi rigdigdo rigdigdo
įpilk dar vis tiek viskas užpiso
vis tiek viskas pochui pavargau
rytoj pabūsiu dievas o dabar
pabūsiu berniukas blogas
džiaukis kol atsiskleidžiu
tu puikuolį purviną durniuką
nubausk mane išperk mane
dar dar ach ojojoi
užbaigsiu šį kūrinį tuoj
Sukta diena
atėjo laiškas iš policijos, kuri neveikia, kad
mano mašina, kurios neturiu, kabino mašiną, kuri neegzistuoja
mano lėktuvas, kurio nepilotuoju, nutrenkė paukštį, kuris neskrido
gavau pranešimą apie baudą, kurios nesumokėjau, bet kuri ir neegzistuoja
mano močiutė, kurios neturiu, paprašė pinigų, kurių jai nereikėjo
mano tėvas, kurio nėra, skambino iš ligoninės, kuri neegzistuoja,
mat susirgo liga, kuri neaprašyta
draugė, kurios neturiu, prašė gelbėt iš nelaimės, kuri nenutiko
mano mylimasis man pasipiršo, nors nepažįstu jo anei jo meilės
kreipėsi ir jūrų laivyno leitenantės Dženės šmėkla, strigusi Sirijoje
su trim milijonais dolerių lobių skrynioje, paimtoje iš isis, maldavo manęs priimti pasaugoti skrynią, nes antraip vaidensis
dar gavau laišką su asmeniniu teismo kodu
ir grasinimą gauti baudą, jei nesikreipsiu va šiuo numeriu
atėjo sveikinimas sėkmingai užpildžius anketą
mėsos pjaustytojos darbui Norvegijoje
ar bereikia sakyt, kad nepildžiau, nepjaustau ir darbo nėra
galop sulaukiau žinutės, kad gavau palikimą nuo sultono,
kuris nemirė, negimė ir nieko man nepaliko
parėjo raginimas išmuitinti siuntą, kurios niekas man nesiuntė
o prenumeruoto žurnalo vis nesulaukiu,
nors jis toks tikras kaip ir aš
daugiau
tada laive kur šokinėjo
daug metrų į viršų žemyn
gulėjau palinkus nuo jūros ligos
kaip ir kiekvienas to laivo keleivis
keitėm viens kitą sūrio
baltumo veidais mandagiai
prasilenkdami ėjom vemti
tada aš žinojau kad laivas
daugiau nei tai
nei krūva apsivėmusių
dabar kai sunku
galvoju apie tą laivą kaip
žinojau kad yra
daugiau negu tai
yra daugiau
Jausmų buhalterija
kaskart kai sutinki žmogų iš praeities kadais mylėtą
pasigirsta viduje ūžesys bildesys
į darbą sulekia visas
jausmų buhalterijos kabinetas
pasikelia dokumentus suvedinėja į excelį
kiek apgailestavimo kiek kaltės kiek pykčio
kokia širdies skola ar perjauta
ne visada taip
būna kai susitinki ir nesuguži buhalterės į darbą
virusas įsimetęs ar kabinetas streikuoja
ties kai kuriais žmonėm daug duomenų
dirba išsijuosusios sąžiningos buhalterės
netikėtai užlūžta sistema
kas tai sukėlė kas nutiko suėjusios
prie vieno kompo per petį žiūri diskutuoja
va žiūrėk sako viena kiek ilgesio
nuo jo užlūžo sistema
gal perkraunam kompą
tiek daug ilgesio
kad reikia atskiros lentelės vien tik jam
bandom suskirstyti į grafas
ilgesys žvilgsnio pojūčio balso
vienas kito netobulumo patyrimo mylint
pažiūrėk kiek kikenimo ilgesio
ir pats didžiausias langelis
ilgesys jausmo kad tęsis
amžinai
Mizerijos
daug kartų juokiausi
lietuviai poetai
vis apie mirtį vis apie netektį
vis jie gedi skauda
amžinos mizerijos
o tada pradėjau rašyti
apie netektį ir mirtį
ir vis dar nežinau ar
dirva tai ar jau vaisiai
baras
senamiesčio ekskursijoje aptariamos įdomybės ir žaizdos
išgąsdinta varna užstringa kiemo vartų virbuose
kol jos gentainės išnešioja paminklus po miestą
per vienos orchidėjos gyvenimą
pasikeitė ieškančių žvilgsnių karta
ir smilkstančio dūmo rūšis
ir į kitą kalbų šeimą išsikraustė šnekamosios kalbos dalis
rūbas išliko toks pats
mados gyvenimas eina ratu ne kaip orchidėjos
čia kažkieno gyvenimo meilė tapo mano gyvenimo meile
o mano gyvenimo meilė tapo kažkieno gyvenimo meile
čia auga mėlynos orchidėjos haliucinacija
išdegusiam šlaite Pietų Afrikoj pražysta ugninė lelija
