LiteratūraVertimai

JOSEF HASLINGER

Raudonasis kapelionas

Fan Ho. Vaikai ir katės. 1961

Užuot krikšto tėvų paklausęs, ar jie sugebėjo atsispirti velnio pagundoms, raudonasis kapelionas nusivilko marškinius ir kelnes. Likęs vien tik su maudymosi kelnaitėm ir stula, jis paėmė mano seserį iš krikšto tėvo rankų ir įbrido į žuvų tvenkinį. Bet vos tik spėjo žengti keletą žingsnių, paslydo ant dumblo. Akimirką visi neteko žado, tada pasigirdo šūksmai. Mano sesuo suspurdėjo ore, o raudonasis kapelionas griuvo ant nugaros. Jis tuoj ištiesė rankas į priekį, norėdamas sugriebti mano seserį, jau tekštelėjusią į vandenį, bet ji buvo per toli. Visi pradėjo dar garsiau šaukti, o mano sesuo

J. M. G. LE CLÉZIO

Audra

Javier Campano. Madridas. 2000

Kai atūžia audra, kai vėjas be perstojo pučia nuo rytų horizonto, Merė grįžta. Ne, tai ne haliucinacijos, ir aš nesikraustau iš proto (nors kalėjimo gydytojas, rašydamas raportą, mano dosjė paženklino lemtingąja raide Ψ), kaip tik priešingai, visi mano jausmai įsitempę, budrūs, visiškai atviri tam, ką atneša jūra ir vėjas. Nieko apčiuopiamo, tačiau tai gyvenimo, ne mirties pojūtis, jis apgaubia mano odą švytėjimu ir sužadina mudviejų, Merės ir mano, meilės žaidimus, ilgas glamones nuo apačios į viršų mūsų kambario tamsoje, alsavimą, lūpų skonį, godžius bučinius, kurie versdavo mane krūpčioti

MARIA SEVILLA

Poezijos vertimai

Štai aš – plyšys, gyvas, graužiantis tave, trokštantis.
Štai aš – plyšys: geidžiu. Štai aš – šulinys, štai graužatis,
bedantis troškulys. Šaižus troškulys.
                                           Štai aš – plyšys.

Antano Paduviečio pamokslas žuvims

Tiek žuvys didžiulės,
tiek žuvys mažulės
būriais čionai rinkos,
kad būtų protingos!
Ir lyg Dievo mokslo
jos klausos pamokslo!
ROBERTO BOLAÑO

Poezijos vertimai

Dovanosiu tau tuštumą (pasakė ji),
bet taip subtiliai, kad suvoksi ją
tik daugeliui metų praėjus,
kai būsi toli nuo Meksikos ir nuo manęs.
Atrasi ją, kai jos labiausiai trūks,
ir tai nebus
laiminga pabaiga,
tai bus džiugi tuščia akimirka.
MARGARITA LOSADA VARGAS

Poezijos vertimai

Galvoju apie žodį
Nepasiekusį ausies
Apie žvilgsnį, atsitiktinai
Nuleistą tada, kai iki išsvajotų akių
Tetrūko sekundės
GABRIEL GARCÍA MÁRQUEZ

Parduodu savo sapnus

Jan Beran. Muzikantai. 1968

Tą rytą niekas nesirūpino sienoje įstrigusiu automobiliu, nes manė, kad tai vienas iš tų, stovėjusių ant šaligatvio. Kai kranas galiausiai jį ištraukė, vairuotojo vietoje rado saugos diržais prisegtą moters kūną. Smūgio būta tokio stipraus, kad neliko nė vieno sveiko kaulelio. Negyvėlės veidas buvo išdarkytas, bateliai iširę, rūbai suplyšę į skutelius, be to, ji mūvėjo gyvatės formos žiedą su akimis iš smaragdų.

RÉGIS JAUFFRET

Mikrofikcijos

Primenu, kad keletas mūsų komandos narių buvo moteriškosios lyties ir kad vyriausioji redaktorė atvyko į filmavimo vietą, idant galėtų tiesiogiai įsitikinti mūsų darbo profesionalumu. Ji konstatavo, kad net jei moterims nebuvo taikomi patys baisiausi kankinimai, jos šaukdavo šaižiu, veriančiu balsu ir pravirkdavo po pirmojo elektros šoko.

WALT WHITMAN

Dainuoju kūną elektrinį

Dirk Alvermann. Aklas pardavėjas. 1957
Ar galim abejot, kad teršia savo kūną tie, kurie jį slepia?
Gal tie, kas tyčiojasi iš gyvųjų, tokie pat niekšai kaip besidergiantys iš mirusiųjų?
O jeigu kūnas nuskriaustas labiau negu siela?
O jei kūnas – ne siela, kas tada siela?
ZBIGNIEW HERBERT

Mano Tėvas

Mano tėvas labai mėgo Fransą
ir rūkė aukščiausios rūšies makedonišką tabaką
žydruose aromato debesyse
ragavo šypseną ant siaurų savo lūpų
ir tada tais tolimais laikais
kai sėdėjo palinkęs prie knygos
sakydavau: tėvas yra Sindbadas
ir kartais jam su mumis skaudu