LiteratūraVertimai
Žmogus, kuris pučia
Buvo apsivilkęs striuke iš sintetinio pluošto, daigstyta ir be rankovių. Su ūsais, raudonais skuostais, lyg žmogaus, kamuojamo padidėjusio kraujospūdžio. Pirmus ratus po parką Žmogus, kuris pučia, vaikštinėjo su juodu šiukšlių maišu ir rinko popiergalius.
Kandidatas
Ką gi, procedūros eiliškumas yra toks: prieš pereidami prie kandidato kvalifikacijos aptarimo, norėtume su juo atlikti nedidelį testuką, kad nustatytume kandidato psichologinį tinkamumą. Jūs neprieštarausit?
Poezijos vertimai
Nepažįstamoji
Pirminis ir antrinis karštis
Merginos buvo didelės moterys ir mažos šokėjos, visų dydžių ir formų, elastingos eisenos ir išgaubtų antakių, o keletas netgi surado viešnamy savo didžiąją meilę. Kai kurios ištekėjo už savo kliento žinodamos, kad didžioji meilė, ko gero, turi prasidėt nuo mažos. Rytais juodmargiai šunys žvitriai bėgiodavo po kambarius, nulaižydami besivoliojančius vibratorius.
Kaip mes užmušėm Petrą
Petrą nuspręsta šarvoti aprengtą paradine uniforma, ir jaunesnysis seržantas Gubanas pats išlygino jam kelnes, kitelį ir marškinius. Tačiau praporščikas Holovatiukas šitą paradinę atėmė, mat, sakė, ji visiškai nauja ir gaila ją lyg niekur nieko atiduot į aną pasaulį. Vietoj jos davė kitą – seną ir įsmėlusią. Ir lyginti jos jau nebebuvo kada, nes reikėjo dar sukalti karstą ir įdėti jį į voką – didelį medinį dengiamosios spalvos konteinerį, ant jo mūsų kuopos raštininkas gražiomis raidėmis baltais dažais išvedžiojo Petro tėvų adresą ir net pašto indeksą.
Hundertwasseris apie Hundertwasserį
Poezijos vertimai
Sparnuočiai ir uodeguočiai
Moteris nusiplėšė odą nuo padų, pasakė: aš – maža undinėlė. Tada ji nusijuokė. Parodė kojas, kruvinas, skylėtas. Ji pasakė: negaliu išeiti iš namų, nes pakliuvau į spąstus. Visuomet juose buvau, tai ne jo kaltė, ir niekieno kito. Skausmas smelkė padus kiekviename žingsnyje. Ji gėrė vitaminus, kad neįsimestų infekcija.
Keleivis žemėje
Atmintyje išplaukia nemažai prisiminimų, bet turiu paskubėti. Pataręs man pasilaikyti pinigus, Polas atsistojo ir išėjo, ir tą dieną jo nebemačiau. Tada, kad prasiblaškyčiau, ir ryžausi aprašyti visa ką, kas mane buvo ištikę vaikystėje ir vėliau, iki dabar. Man iš tiesų atrodė, kad mano gyvenime esama kažko nepaprasto ir kad raštu išklojęs savo prisiminimus geriau tai suprasiu.
