LiteratūraVertimai

DACE VĪGANTE

Angelas

Carel Fabritius. Dagilis. 1654

Ji vardu Inga, tu tai perskaitai ant ženkliuko, prismeigto prie melsvai žalsvo džemperio. Kritiškai įvertini, kad jai labiau tiktų padūmavęs žydras tonas, kuriame chameleoniškai mainytųsi turkis ir mėlynai violetinis efektas: tai išryškintų jos tamsiai tviskančius vešlius plaukus ir padarytų ją panašią į Persefonę Dantės Rosečio paveiksle. Tu nori su ja pasikalbėti, išgirsti jos balsą. O knygynas – palanki vieta užmegzti diskretiškam pokalbiui ar net diskusijai.

Iš latvių poezijos [Ziedonis, Vērdiņš, Ostups]

Iš apšerkšnijusios saulės.
Iš pakalnės palių, nuo kalvos garmančio srauto, iš kovo mėlyno ledo ir violetinio beržyno.
Iš pirmųjų kurkulų griovy, iš pievų, kur lydekos neršia, iš pernykštės žolės dūmo ir liepsnos.
Aš laukiu savo tėvynės išnyrant.
Ir jau ilgai aš laukiu.
SANMAO

Kilmė

Aš turiu paprastų daiktelių kolekcijų, kurių materialiai nelabai įvertinsi, o ir kiekiu jos neprilygsta jokiai antikvarinių daiktų parduotuvei. Bet jie beprotiškai man artimi. Galbūt tokie jausmai kilo nuo žavėjimosi jais, o gal dėl to, kad jie visi atkeliavo iš skirtingų pasaulio vietų.

STANISŁAW JERZY LEC

Iš epigramų

– Tai jūs miręs ar jūs gyvas?
– Nežinau, aš laukiu direktyvos.

Iš Amerikos azijiečių poezijos

Aš užmerkiu akis ir matau tašką.
Jis tampa šviesos dėmele.
Ši išauga iki dydžio žmogaus,
kuris tolsta tol,
kol pavirsta į šviesos dėmelę,
į tašką.
ORHAN VELI

Poezijos vertimai

Aš, Orhanas Veli,
Tas, kuris parašė garsiąją eilutę
Kaip gaila tavęs, Pone Siuleimanai.
Girdėjau, jus domina
Mano privatus gyvenimas,
Tad leiskite paaiškinti:
Esu žmogus,
Ne cirko gyvūnas.
MOTOJIRŌ KAJII

Žydras dangus

Otto Dix. Katė aguonų lauke. 1968

Tą naktį be žibinto ėjau tamsiu keliu. Pakeliui tebuvo vienas namas, ir jo šviesa panėšėjo į skylę duryse, pro kurią matyti laukas, – tokia didžiulė buvo tamsa. Ta šviesa krito ant mano kelio. Netikėtai ten pasirodė žmogus. Tikriausiai tai būta kaimiečio, kuris, kaip ir aš, žingsniavo be žibinto. Man tai neatrodė įtartina. Bet aš kažkodėl sustojau ir žiūrėjau, kaip tas žmogus išnyksta tamsoje. Jam ant nugaros krito vis mažiau šviesos, ir jis pamažu dingo.

RUSSELL EDSON

Pasvarstykime

Peter Thomson. Tatuiruotė. 1996
Pasvarstykime apie ūkininką, kuris šiaudinę skrybėlę laiko savo mylimąja; arba senutę, kuri toršerą laiko sūnumi; arba jauną moterį, išsikėlusią užduotį nugremžti nuo sienos savo šešėlį…
Pasvarstykime apie senutę, kuri apsiavusi rūkytais karvės liežuviais dausiojo po pievą prikyštėn rinkdama karvašūdžius; arba nuo senumo aptemusį veidrodį, padovanotą aklam vyriškiui, kuris per naktis spoksodavo į jį, šitaip liūdindamas motiną, įsitikinusią, kad sūnus pametęs galvą dėl tuštybės…
RAINER MARIA RILKE

Poezijos vertimai

Rože, o gryna prieštara, džiaugsme,
būti niekieno miegu po šitiek daug
vokų.
ANDRIUS SNIADECKIS

Didysis atradimas Trakuose

„Nebijok, Didysis Pone, – sako karaimas, – dabar žinosi, kad yra požeminis tunelis, kuris iš Vilniaus iki Trakų veda. Tai mes, juodieji magai, atradome įėjimą į tą tunelį ir ten, po ežeru, dirbame dėl slaptumo ir dėl geresnio oro. Eime!“ Nelabai mano draugas būtų ėjęs į tą požemį, jeigu ne smalsumas, kaip sakoma, ir noras apsišviesti…