Literatūra
Šiandien
Tais metais mano tėvai nutarė pasiauginti veislei šventąjį. Anksčiau buvome laikę nebent kokį dekoratyvinį gaidžiuką ar triušių porelę, tad patirties teko semtis iš įgeltusių „Ūkininko patarėjų“ pelių apkramtytais lapais, „Šventųjų gyvenimų“ kadaise blizgiais viršeliais ir panašios lektūros. Apie pašarus, kraiką, lytinę brandą, tikėtiną tokio augintinio būdą tėvai teiravosi kaimynų ir šiaip viską išmanančių pažįstamų, kažin ką skaičiavo, tarėsi.
Naktis bus rami
[Romain Gary:] Kai man depresija, tai pasireiškia bufonada: griebiuosi bufonados dėl mentalinės higienos, kad išsivaduočiau iš įtampos. Tačiau tai darau nesąmoningai, po truputį – vadinasi, to nekontroliuoju ir nesuvokiu, kas man darosi. Arlekinada, juokdarystė liaudies kentėjimo istorijoje visada buvo paskutinė priemonė prieš čiumpant peilį.
Lotynų Amerika lietuvio akimis
Vytauto Rubavičiaus knyga „Lotynų Amerikos naujoji civilizacinė ontologija“ buvo viena iš tų, kurią, vaizdžiai sakant, prarijau. Ją perskaičiau per dvi dienas. Ji – mokslinė, bet skaitoma tarsi romanas. Tuo stebėtis nereikia, nes autorius – ne tik filosofas, bet ir poetas, rašytojas.
●
kvailybių vienybės dėsnis veikiantis niekio valia
pasaulis iš dulkių sudėstytas spurda tamsos kevale
●
Taip tiršta kai nemoku kalbėti prabilus
Kai nemoku savim nutylėt
Px mūrinis Vilnius
Gali sudegti pernakt
Gelbėčiau tik skruzdėles
Ir jų amžiną alkį
●
tylėjimo skarele
pridengtas mano istorijos raugas
kažkas seniai išsikepė duoną
kažkas seniai savo duoną suvalgė
kažkas visiems savo duoną dalina
o manoji – tebėra tešla
dešimtmečiais rūgstanti
Dream-machine / sapnų mašina
Sapnų mašina atsiranda ten, kur kadaise gyvavo geismo mašina. Ne visai ten, visai ne ten. Geismas verčia sakyti „taip“, bet pasąmonėje yra ir negatyvus laukas, jis verčia žiūrėti į besišypsančiąją ir pasakyti jai „ne“.
Laikas yra penki šimtai draugų
Kvapams ir laikui lendant pro skyles, šią savaitę žinau tiek: kad meilė kaupiasi aplink širdį, kiti jausmai – aplink kepenis. Laikas slypi kvapuose iš praeities, apdulkėjusiose kasetėse ir rankų kauluose, kažkur po mirties. Kartais prasibrauna ir giliau, bet ten jį apglėbia nenumaldomas žemės slėgis.
Atstumtoji
– Bet ir ligonių pamažėjo po karo, na, turiu galvoj, kad žmonių pamažėjo. Per pusę, – skundus nutraukė motina. – Sakai, viską patikrino ir tu sveika? Parodyk pažymą.
Dienoraščio rašymas kaip greitasis maistas (5)
Man žiauriai patinka sąsajos! „Šiaurės Atėnuose“ spausdinamuose Andriuškevičiaus dienoraščiuose fiksuojamos valandos, temperatūra, kalbant apskritai apie dienoraščių braižą, išduoda autorių esant kitos kartos. Stebėti gamtą, fiksuoti jos kaitą – tėra „iPhone“ ryte atsidaryti „Weather“ programėlę.
