Literatūra
Liuksas kaip Liuksas
Kalbant vaizdingiau, Europos Parlamentas Briuselyje – restoranas, o Liuksemburgas – restorano virtuvė, kur nudirbami visi darbai, kurie paskui patiekiami Briuselyje ir per plenarinius posėdžius Strasbūre.
Kaip aš susipažinau su savo protėviais
Jeigu žmogus man labai patinka, nubraižau jam giminės medį. Dar niekas dėl to nenuliūdo.
Yra pačių įvairiausių būdų. Kvadratėliai, apskritimai, teksto debesėliai, medžio šakų pynės, arabeskos, griežti šablonai.
„Aš“ – viršuje, apačioje, šone.
Vaikystė prie kalėjimo durų
Nežinojau, kad mamytę pamatysiu tik po ketverių su puse metų, kai ji suvargusi ir ligota grįš iš Sibiro lagerio. Tik mirus Stalinui jos byla po kurio laiko peržiūrėta ir nustatyta, kad ji be jokios kaltės suimta, nuteista kalėti ir išvežta į Sibiro lagerį…
Mano ir tavo Paryžius
Mano draugai? Marga publika.
Jei vardinčiau visus, išeitų stora knyga.
Susipažinkit. Baltoji meška su pripučiamu geltonu ančiuku.
Serge’as Gainsbourg’as. Žymus dainininkas, apgaubtas mėlyno dūmo.
Trys banginiai, laivo skeveldra. Balerina ant dramblio. Mimas su mago skrybėle.
Ateities prognozės
Žiūrėdami į žmonijos veidą
Pavargstam ir nusiviliam
Todėl paslystam ir susiskaldom
Savo kaukoles
Į krištolo rutulį
Priešais priekabinį namelį ties žvyrkeliu
Ak, egzegetai, niūrūs hermeneutai,
Išmoningieji dviprasmybių narpliotojai,
Regėjau, kaip praplikęs žmogutis plauna
Išpuoselėtą nepaprastai storos moters pėdą.
Roko Pustozvonovo prašymas dėl privalomosios karinės tarnybos atidėjimo
– Rokai, – pasakė vienas angelas, – tu esi pateptasis angelų tarnas. Keliauk į Palūšę. Ten yra medinė bažnyčia. Po ja yra dingęs Naktarijanų miestas. Uždek bažnyčią – atsivers požeminis kelias į miestą. Naktarijanai tavęs laukia.
Diemedžio poema
Aukštai balkone viską stebėjo ir pats plieninis, kurio visi čia esantys bijojo. Salomėja vengė žiūrėt į tą pusę. Tik periferiniu matymu jautė klampią, tirštą tamsumą palubėje.
Iš teatro darbuotojos užrašų… (6)
Turbūt nuo teatrų yra neatsiejami ir jų vaiduokliai. Dažnai sakau, kad jie gimsta labai paprastai. Tai lankytojai, neradę išėjimo iš teatro. Jau esu pasakojusi apie tuos, kurie įėjimo ieškojo 40 minučių. Bet nesu pasakojusi apie tą, kuri išėjimo galėjo ir neberasti.
Šviesa ir siūlas
Būdama mirtinga būtybė, sudaryta iš kūno, kuriuo teka šiltas kraujas, tuos gyvus pojūčius tarsi elektros sroves stengiuosi įlieti į sakinius ir be galo susijaudinu, kai tos srovės persiduoda mano kūrinius skaitantiems žmonėms. Tą akimirką, kai realiai pajuntu, jog kalba – tai mus jungiantis siūlas, kad prie to siūlo, kuriuo teka gyvasties šviesa ir elektros srovės, prisijungia ir mano klausimai.
