Literatūra
Maištas
Sakoma, kad kai gali negerti – geriau negerk, nes kitaip tapsi alkoholiku. Sakoma, kad kai gali nerašyti – geriau nerašyk, nes kitaip tapsi grafomanu.
Kažkas sugadino
Mamos pasaulyje daiktai neleidžia būti nepastebėti, nes ji visą laiką gyvena atpažindama daiktų kančią. „Va šitas vėl nebekrauna, o vakar dar puikiai veikė.“ „O šitas… žiūrėk, visai nebereaguoja.“ Ji šnekasi su jais, mėgina susitarti, susikalbėti, pataisyti juos ne techniniais, o emociniais būdais. Kartais atrodo, kad ji kalbasi ne su akivaizdų fizinį pavidalą turinčiu telefonu, o su gyvu padaru: „Na kas gi tau dabar?“
Nicoletta Verna: „Šiame romane nėra nieko tikro, bet nėra ir nieko išgalvoto“
Apie rašymo aistrą, kūryboje gvildenamas temas ir romaną „Stiklo dienos“, Italijoje pavadintą metų literatūriniu įvykiu ir pelniusį ne vieną apdovanojimą, rašytoją NICOLETTĄ VERNĄ klausinėjo italų grožinės literatūros vertėja Rasa Di Pasquale.
Senienos ir naujienos (15)
Šioje lakoniškoje knygoje tiksliai perteiktas menininkams būdingas atidėliojimas, ilgesys, neįvykusi meilė. Man, katalikei, tokios atrodo pačios tikriausios.
Kambariokės
kai močiutė išskrido
vietoj jos lovos
kambaryje pastatė pianiną
kad tyla derinama pustoniu žemiau
uždainuotų
●
kai aš gimiau
buvo perkelta jūra
prie pat namų slenksčio
o durys atvertos paliktos
iki dabar mintys pilnos vandens
kūnas ryklių ir jūrų arkliukų palydimas
●
Ateik prie paminklo
Tu, kuriam jis pastatytas
Padėk gėlių
Atleisk skulptoriui
Pastovėk iki ryto
Tik nepasigerk
Viešnagė Radviliškyje
Užėjau į stotį – toks liūdnas pokario vaizdas, visur šalta, nejauku, nešvaru, ant sienos kabo Repino paveikslo „Burliokai prie Volgos“ reprodukcija, apiplyšusi, ištepliota. Kaip man čia išbūti visą parą?
Apie žmones, kunigą ir nervingąjį gaidį
Visų pirma: ten, urve, mėtėsi kiaušiniai. Neįtrūkę! Paėmę su Fideliu savo lazdas, su kuriomis pasiremdami čia užsikabarojome, ėmėme juos krutinti, o kartu bijojome, kad tuoj jie suskils ir pasklis baisi smarvė. Kiek tiems kiaušiniams gali būti metų?
Angelų dalis
Šiandien paskutinė diena, kai esu savo sėklidžių savininkas. Galbūt.
Ar yra galas šiai nesibaigiančiai, amžinai liepsnojančiai, visus gražius ir prasmingus, ir amžinus, ir dvasingus dalykus ryjančiai ugniai?
