MenaiScenos menaiTeatras
Kaip vienuolis tapo drugeliu: Sigito Benedikto Jurčio išpažintis
Spektaklis „Vienuolio išpažintis“ (rež. Tomas Jašinskas ir Taurūnas Baužas) mūsų dėmesį patraukė dėl skirtingų priežasčių. [...] Premjerai išleista ir Sigito Benedikto Jurčio knyga „Brolio Benedikto išpažintis. 15 stočių“…
Kaip spektakliu vaikams sudominti vaikus (ir suaugusiuosius)?
Debiutuojantis režisierius Orestas Razumas – iki šiol pažintas kaip dramaturgas – „Išmintinguoju Sokratu“, oficialiai pristatomu kaip spektaklis 5–8 klasių moksleiviams, taikosi į naują, Lietuvoje dar mažai plėtotą teatro lankytojų amžiaus grupės kategoriją – spektaklis vaikams ir nevaikams.
Iš bloknoto (60)
Po „Laukinės anties“ spėjau pamatyti dar du keistus spektaklius: „Sirenų“ festivalio afišose skelbtą portugalų teatro spektaklį „Katarina ir fašistų žudymo grožis“ ir seniai nematyto Šiaulių dramos teatro spektaklį „Migla“.
Knyga ir du spektakliai
Mūsų vienintelė profesinius kino aktoriaus mokslus baigusi persona Gražina Baikštytė „Alma litteroje“ išleido ketvirtą knygą „Jaunystė. Gražiausi gyvenimo metai“… Taigi jos tikriausi vaidmenys lietuvių kine – šios pokalbių knygos, nes mūsų režisieriai nekvietė aktorės net į kostiuminius, nuotykių ar, sakykim, filmus vaikams.
Apie laisve pakrikštytus, įvairovę ir nemechaninį tikrumą
Šių metų kovo 15 dieną Nacionalinio dramos teatro Naująją sceną apgulė „Paukščiai“. Ši premjera – dviprasmiškas taikomojo teatro pavyzdys: viena vertus, norima atkreipti mūsų dėmesį į nepateisinamą valdančiųjų manipuliavimą pavaldiniais, bet nepasiūloma ryškių alternatyvų…
Neguodžiančios premjeros
Įkritusį „Akies istorijos“ krislą norisi greičiau iškrapštyti iš savo akies. Nuogo kūno išnaudojimas, viešas išgręžimas meninio eksperimento tikslais sukelia mintis nebent apie dar vieną metoo pakraipą, pradedančiųjų aktorių išnaudojimą, nors jie patys, regis, to nė nesuvokia.
Tas pats – šauti ar ne
Slovėnų režisierius Jernejus Lorenci, lietuvių publikai jau pažįstamas iš spektaklio „Eichmanas Jeruzalėje“, Nacionaliniame dramos teatre pastatė „Svetimą“ pagal Albert’ą Camus. Vos pradėjusi žiūrėti galvojau, kaip smarkiai esame išlepinti talentingų Koršunovo ir Nekrošiaus darbų.
Iš bloknoto (46)
Tumino spektaklis niekuo neprimena nei tradicinių rusų teatro interpretacijų, nei pompastiškų, puošnių, iškvėpintų ir paviršutiniškų holivudinių kino filmų. Savo forma spektaklis kraštutinai santūrus ir vadovautasi ne siužeto perteikimu (teksto inscenizacijoje visai nedaug), o bandymu išskleisti žmogų.
Pasaulis yra dėžė
„Out of the Box“ iškelia svarbią diskusiją apie vyriškumo įvaizdžius ir kaip jie atsiskleidžia skirtingose kartose. Spektaklis perteikia vyriškumo tematiką ne tik per tradicinius stereotipus, bet ir per gilesnę perspektyvą, kurioje svarstoma apie vyrų vaidmenis, jų emocinę išraišką ir kūrybinę energiją.
