Nuo tosyk būsimas meras nebekrovė turguje dėžių, o tūnojo pasislėpęs už medinio tualeto ir reikiamu metu siūlė pagalbą. Dirbdamas fizinį darbą gaudavo dešimt grivinų per dieną, o dabar, atlikdamas intelektinį ir stačiai humanitarinį darbą, lengvai pasidarydavo dvidešimt ar net trisdešimt grivinų. Verslas nesiplėtė, tačiau buvo stabilus. Tiesa, ne visiems nauja veikla lipo prie širdies, ypač piktinosi turgaus prekiautojai. Kas mėnesį jie rinko pinigus bendroms išlaidoms, taip pat ir tualetiniam popieriui, o tas dingdavo, vos sargas pakabindavo naują ritinėlį ant vinies.