LiteratūraVertimai

IMANTS ZIEDONIS

Epifanijos

Raimonds Staprāns. Pranašas. 1978
Diena – skyrybos ženklų plūsmas, naktis – skyrybos ženklų plūsmas, metai – skyrybos ženklų ežeras, gyvenimas – ištisas ženklų vandenynas. Skyrybos ženklai neršia ikrus, skyrybos ženklai vienas kitą ryja ir sunaikina. Labiausiai medžiojami klaustukai. Šie godžiai medžioja pasitikinčius šauktukus.
Taškas – rimčiausias ir pats konservatyviausias. Jis nekenčia minties tęsinio. Jis smogia kaire, smogia į paširdžius, ir kablelis, įtraukęs pilvuką, sulinksta, vos bekvėpuoja.
DEBORA VOGEL

Akacijos žydi

Vaikštinėjimas gali būti betikslis, jeigu vertinsime šį reiškinį dalykiniu požiūriu. Iš tiesų tikslas visuomet yra, neabejotinai, nors jo ir visai neįmanoma įvardinti kaip priimtos, pripažintos ir įtvirtintos gyvenimo reikmės.

ELIEZERIS HEIMANAS

Kapai

– Kaip žydas būsiu, tai bent cūdai! Kapai nuo manęs slepiasi. Net paminklai savo išvaizdą prarado: taip užsileido, kad nors imk ir grąžink juos atgal į tuščius laukus…
Kai po pamaldų iš tiesų pradeda lyti, Šloimė apsivelka sunkų milinį paltą su gobtuvu ir turgaus viduryje pradeda laukti žydų, iš arti ir toli vykstančių miestelin aplankyti giminių kapų.

Liepojos poetai [Pūre, Andersone, Valentīns]

perspėjimas ant kapinių vartų
vienos krypties kelias
aplankau šeimos kapus
o eidama namo
grubiai pažeidžiu
eismo
taisykles
PETER HILLE

Aforizmai

Lengviau vainiką nupinti,
Nei rasti jo vertą galvą.
LIUDMILA ULICKAJA

Laimingieji

Christina Malman. Moteris ir šuo. 1935

Kiekvieną sekmadienį Berta ir Matijas vykdavo pas sūnų. Berta tepdavo sumuštinius, pildavo į termosą arbatą ir kruopščiai popierine virve surišdavo šluotą. Paimdavo dėl visa ko stiklainį ir visa tai supakuodavo į Matijo sutaisytą krepšį. Matijas paduodavo jai paltą arba lietpaltį, arba liemenę ir jie eidavo į turgų pirkti gėlių. Vėliau tramvajaus stotelėje ilgai laukdavo retai kursuojančio tramvajaus.

LIENĪTE MEDNE-SPĀRE

Povestuvinė Geltonojo deimanto kelionė

Edward Hopper. Jūros bangavimas. 1939
– Madara! – suspiegė Veronika. – Ką tu čia kalbi? Kokie plaukučiai, kokia odytė? Ką tu turi bendro su tuo? Juk jis negras! Haraldai, na, pasakyk ką nors!
– Tikrai negras, – pritarė Haraldas, ilgokai tyręs fotografiją, ir pakėlė į žmoną nesuskaičiuojamų romo taurių aptemdytą žvilgsnį. – Ir ko čia jaudintis, juk ne žydas.
– Teisingai! – Alfredas sudavė delnu per stalą. – Turėsite juodą žentelį.
NIKOLAJ GUMILIOV

NIKOLAJ GUMILIOV. Poezijos vertimai

Šauksiu aš… Bet neateis paguoda, –
Argi sielą man išsaugos kas?
Vien gyvatės meta seną odą,
Keičiam sielas, o ne kūnus mes.
CHARLES BERNSTEIN

Eilėraštis įkeliamas…

 

prašom palaukti

ROBERT COOVER

Skaitytoja

John Walsh. Menininkas ir jo mūza. 2014

Neturėdamas savo skaitytojų, jis susikuria vieną apsakyme, kurį pavadina „Skaitytoja“. Jis nusprendžia, kad ji bus jautri, protinga, įžvalgi, dėkinga, plačiai apsiskaičiusi – trumpai tariant, idealioji skaitytoja, – negana to, ji dar nepaprastai graži, kerinčia šypsena ir meilaus, nuolaidaus būdo. Ji prisipažįsta dievinanti jo kūrybą, parašytą skaityti būtent jai, o tai kursto jo tikėjimą, kad ji dievina ir jį patį. Na, žinoma, kad dievina, tai juk jo apsakymas, kaip galėtų būti kitaip?