LiteratūraVertimai

SIGIZMUND KRŽIŽANOVSKIJ

Kvadratūrinas

Vlastimil Beneš. Žiemos sodai. 1964
Va tada ir prasidėjo: ranka ilgai grabinėjo orą: nei laikrodžio, nei stalo nebuvo. Sutulinas tuoj pat atmerkė akis. Po akimirkos jis sėdėjo lovoje ir sutrikęs žvalgėsi po kambarį. Stalas, įprastai stovėdavęs čia, prie galvūgalio, buvo nuslinkęs į kažkokio pusiau pažįstamo, erdvaus, bet nedermingo kambario vidurį.
Visi daiktai buvo tie patys: ir kilimėlis, nutrintas bei striukas, pašliaužęs į priekį įkandin stalo, ir fotografijos, ir taburetė, ir geltoni tapetų raštai, – bet visa tai ištįsusio kambario kube buvo išstatyta neįprastai plačiai.
RIIKA HELLE-KOTKA

Užkalbėjimas

Pasaulio ašie,
geležies ašmenie,
nušluok virusus plunksna.
Degink baimę ligi gelmės,
paukštele ugnies.
Kilk į padangių šachtą,
liepsna aštriaake.

Iš lenkų poezijos [Wat, Miłosz, Kofta]

Jo senatvė sutapo su skalsos metais.
Nebuvo nei žemės drebėjimų, nei sausros, nei potvynio.
Rodės, jog išsilygina metų laikai,
Jog žvaigždės ryškėja, o saulė šviesėja.
Net atokiausios provincijos nekariavo.
Kartos augo artimiesiems paslaugios.
Niekas nesišaipė iš gerosios žmogaus prigimties.
GALWAY KINNELL

Žiūrėti į tavo veidą…

Žiūrėti į tavo veidą,
tau pasirengus išeiti,
tai lyg besaulę dieną
priklaupus prie seno paminklo
bandyti įskaityti baltam akmeny
iškaltą eilėraštį.
MARIA KOUGIOUMTZI

Šuns senis

Saugokis šuns, tarė šeimininkas, nereikia jo erzinti, jis visiškai laukinis, ir nors pririštas, per daug prie jo nelįsk.
Ir prie senelio nelįsk, sušuko jo žmona, jis nepririštas, tarė ir nervingai išsišiepusi pasigręžė į svečius.
VLADIMIR BOGORAZ-TAN

Eglutė

George Yater. Perl gatvė žiemą. 1950

Gatvėse buvo tylu it karste. Net šunys nesiryžo užtraukti vieno iš savo nuolatinių koncertų, tik gulėjo pririšti, susisukę į kamuoliuką ir uodegomis užsikloję įkniaubtas papilvėn galvas. Gyventojai užsisklendė namuose ir miegojo kaip kokie švilpikai, nepaisydami šventės. Cerkvėje buvo tamsu; vakarinės pamaldos nevyko, o rytinės turėjo prasidėti tik penktą valandą, tad djačiokas troboje priešais atsigulė paryčiu miegoti. Tik vienos gana erdvios pirklienės Gavrilichos trobos langų ledo lytyse mirguliavo blausi šviesa; ten šventės proga susirinko vyresnybė bei pirkliai, ir dabar visi pliekė kortomis, laukdami ankstyvųjų mišių.

HAYAN CHARARA

Nieko nenutiko 1999-aisiais

…Nešnekėkim apie siautulį, negandas,
konfliktus ir perversmus, kurie anaiptol
nesugadino tobulai gerų metų,
kuriais saulė švietė
mėnuliui, žemei
ir šešiems milijardams, kuriems bent kartą
viskas klojosi puikiai ir
ničniekas blogai. 

Iš islandų poezijos

Raudoni krateriai ir pilkas smėlis,
nėra žolės, avių, tik išdrikus betakė lava;
uolų pilioriai statūs gruoblėtas rankas tiesia,
nuo karšto įniršio sustingusias virš susigūžusios aukos.
DEREK MAHON

Iš rinktinių eilių

Net ir dabar yra vietų, kur gali augti mintis –
Peru kasyklos, nudrengtos ir paliktos
Lėtam kondensacijos laikrodžiui,
Aidas, įkalintas amžiams, ir šiugždėjimas
Lifto šachtoje lauko gėlių,
Indėnų stovyklos – jose šoka vėjas
Ir nebeužtikrintai trankosi durys…
MICHAIL ŽVANECKIJ

Talentų šalis

Kartais visa šalis pagaminame vieną egzempliorių. Jis, žinoma, skrenda, bet be patogumų. Šeši gydytojai guldo karo lakūną į šiltą vandenį, kad šis galėtų nusilengvinti po skrydžio. Po 16 valandų skraido. 40 tonų pergabena, o nusičiurkšti nėra kur. Visur kur raketos. Aš, žinoma, turiu idėją, kaip didelį padaryti, o paskui mažu nuplauti. Neišsiduodu, kad nenušvilptų.