LiteratūraŠis bei tas
Kas yra tapyba? (V)
Ne vienus metus svarstęs ir vis atmesdavęs kaip netinkamą laiką pradžiai, ją vis atidėliojo. Pailsęs nuo tokio vilkinimo galų gale apskaičiavo, pasirinko ir pasižymėjo užrašuose tinkamas datas savo sumanymams ir žygiams.
Iš Kintų – pakitę
„Po šiuo pastatu yra rūsys. Ten nėr nei bulvių, nei agurkų, nei kopūstų. Raugintų.“
Ričardas Šileika
Saulės trūkumas
– Kas čia? – sutrikau, pamačiusi adresatą.
– Paraiška mokslo tarybai. Didelis projektas. Kaip nusipirkti saulės. Tuoj išprotėsiu, turiu ko nors griebtis. Parašiau projektą. Iškėlus lęšį virš Lietuvos, saulės šviesa būtų surenkama ir nukreipiama į…
Jaunystė, kūryba, Pietinia ir spurdantys egzotiniai paukščiukai
…užpildę anketą apie santykį su laiku, kuriame gimė, laisvalaikio įpročius bei požiūrį į mokslo, savišvietos ir meno svarbą, informantai turėjo laisva forma įrašyti tris žodžius, kuriuos sieja su jaunystės sąvoka, ir pasidalinti muzikos kūriniu (arba keliais muzikos kūriniais), kurie, jų galva, atspindi jaunystės skambesį.
Apie paukščius
Pamėginkim ir mes pagal tokį, nors ir nelabai vykusį, pavyzdį suporuoti ir išleisti į ringą mums taip gerai Lietuvoje pažįstamus gyvius. Tik dėl paprastumo apsiribokime Lietuvos paukščiais. Kas laimėtų? Vanagas ar kikilis? Varna ar gegutė? Pelėda ar tilvikas? Jerubė ar strazdas? Katras katrą?
Amžinos kasdienybės laiptai
Šimtų šimtai lipo, tūkstančių tūkstančiai kopė, leidosi, pulkų pulkai mindė, aukštyn žemyn. O laiptai vis tokie patys kaip studijų laikais, prieš keliasdešimt metų, tik stipriau numinti, nubrūžinti nepaliaujamo kopimo ir nusileidimo.
Randas
– Tau kur? – nužvelgia nuo susitaršiusių plaukų iki raudonų batukų.
– Prie Bernardinų.
– Šiaip tai aš dirbu tik stoties rajone.
– Aaa… – nutęsiu jau su šiokiu tokiu siaubu.
– Nu galiu nuvežt už dešimt eurų.
Nesuvalgytas Bukowskis
Į leidyklos „Kitos knygos“ dvidešimtmečio vakarėlį, vykusį „Paviljono“ knygų savaitgalį, sugužėjusi minia gavo torto su Bukowskio atvaizdu – šio autoriaus knygos vertimą leidyklos galva ir siela Gediminas Baranauskas išleido patį pirmą. Pjaustyta nuosaikiai – kad ant torto glajaus atspausta rašytojo nuotrauka kuo ilgiau išliktų nepažeista. Jaukus ir kompaktiškas devintus metus vykstantis „Paviljono“ knygų savaitgalis ir rašytojams, ir skaitytojams jau…
●
Dvi dienos prieš rudens saulėgrįžą.
Išlendu iš gūžtos. Saulės spinduliai jau nebeakina, tik švelniai krenta ant kaimo. Aplink laksto mano seserų mažiausieji, vaikydami vištas. Tuo tarpu moterys, ruošdamosi žiemai, verpia jau nukirptą avių vilną. Lėtai prisliūkinu prie bendro laužo.
Pranašingas voras
Keletą dienų nevažiavau automobiliu. Turbūt pamanęs, kad automobilis nebenaudojamas, kabinoje neaišku kaip prasmukęs įsitaisė voras. Tinklą numezgęs, pasalaudamas, laukė grobio. Čiupau ir išmečiau pro langą. Bet voras nepasidavė, beskriedamas nutiesė lipnų siūlą ir užsikabino už veidrodėlio.
