LiteratūraPoezija
savaitė be manęs savaitėje du (arba odė vabalams)
kenkėjai išlindo jie nuolatiniam polinky
sulaukti obelų kol šios pražys ir nukris
ant žolės o atrodo nemins jos ir ilgai
negyvens sunokę išsirpę suirę išties…
Be vietos
„Savo vietą palikę
plaukai, nagai bei moterys
yra pasmerkti likti niekur“, –
taip vieną šloką mums aiškindavo
sanskrito mokytojas.
Iš mirtino išgąsčio
mes, mergaitės,
sustingdavome savo vietoje!
Eilės
paskui uždegėm
vieną mano eilėraštį
ir kurį laiką buvo šviesiau
Utopijos ilgesys
Visi kūrėjai, kurie svajojo vėl tapti aktualūs visuomenei,
Visi, kurie norėjo, bet neturėjo savo karo,
Visi, kuriems trūko kilnaus tikslo, didesnio už save…
Dvieiliai
neapykantos erą pradėję nykūs protai kvailiai
juodas kraujo žydėjimas kančios sklidini aviliai
Mėlyns ir geltons
Vai žydėk žydėk,
Bal̃ta obelėle,
Tàke duobkasių,
Slė́ny užu kalna.
Sveiki atvykę į Mėlynų valandų viešbutį
trijų veidų bruožai manajame:
moteris
įsipainiojus į elastingą aukso šešėlį
vyras
padėrusiom bronzos akim
senis
ledine moliusko burna
●
mes kaip skirtingos planetos
skriejančios tomis pačiomis trajektorijomis
vienas kitą atspindėdami
vienas kitą švelniai prilaikydami
širdžių šešėliais
grafikas
vizitai pas gydytojus tinklinio treniruotės
teatrai gimtadieniai pasimatymai
ir truputis tuščios vietos
darbui
dulkinimuisi
vienatvei
