LiteratūraPoezija
●
jei kartą nubudęs
nebeturėsi priešų
būsi miręs arba
netrukus pažinsi
baisiausią priešininką –
save patį
eilėraštis apie taiką ir karą
ir kiek laiko turės praeiti?
gal šimtas metų?
kol ašaras skausmo nudžiovina vėjas
nuplauna lietūs ir upės
kolei nuslopsta raudos
kolei atgimsta žmonės
Negudri poezija
duonos ant duonos
akmens ant akmens
cukrinio gaidelio ant pagaliuko
sniego balto kaip sniegas
Rumba
Sukasi ritasi tiksi
Tuščiavidurė
Rumba vasaros
Prieblandos šokis
Nerimastingai
Vėtrungės moja į krantą
●
O štai knyga…
Bet tokia knyga
Kad net prie delnų prilipus
●
pamaryje
nupjauti nendrių
aukštakulniai
varnoms pririšti
kad neišlestų
žuvims akių
Su Ferdinandu
Girdėjau tave, Ferdinandai, didžiuojantis esant
indoeuropiečiu, kalbančiu vos ne jų prokalbe. Ką gi,
tai žmogiška ar bent indoeuropietiška, bet
nepamiršk – atsibrukome čia su savo žirgais ir ginklais,
su savo makabrišku ego prieš varganus šešetą tūkstantmečių
per Ukrainos stepes. Ir ką – nugalėjome? Taip…
●
Įsisegu tave į širdį
Kaip deimantinę segę
Skausmas smeigia kiaurai
Bet kaip gražiai blizga
●
sniegas,
į kurį
žvelgėm abu, –
ar iškrito?
Laumės ratas
Virš Salemo miesto sutvisko
kartuvių formos žvaigždynas.
Saulėkaitoj laumė išdegino
žalsvus plaukus iki baltumo.
