LiteratūraPoezija
Eilės
paskui uždegėm
vieną mano eilėraštį
ir kurį laiką buvo šviesiau
Utopijos ilgesys
Visi kūrėjai, kurie svajojo vėl tapti aktualūs visuomenei,
Visi, kurie norėjo, bet neturėjo savo karo,
Visi, kuriems trūko kilnaus tikslo, didesnio už save…
Dvieiliai
neapykantos erą pradėję nykūs protai kvailiai
juodas kraujo žydėjimas kančios sklidini aviliai
Mėlyns ir geltons
Vai žydėk žydėk,
Bal̃ta obelėle,
Tàke duobkasių,
Slė́ny užu kalna.
Sveiki atvykę į Mėlynų valandų viešbutį
trijų veidų bruožai manajame:
moteris
įsipainiojus į elastingą aukso šešėlį
vyras
padėrusiom bronzos akim
senis
ledine moliusko burna
●
mes kaip skirtingos planetos
skriejančios tomis pačiomis trajektorijomis
vienas kitą atspindėdami
vienas kitą švelniai prilaikydami
širdžių šešėliais
grafikas
vizitai pas gydytojus tinklinio treniruotės
teatrai gimtadieniai pasimatymai
ir truputis tuščios vietos
darbui
dulkinimuisi
vienatvei
Lapkritys
Lap lap per lapus – supus jie, supus
bet rudenio spalvos pabus vėl, pabus
kas rudenį mėtys ir mūsų metus
kol rūdis išvysime savo veiduos
vėlu bus, vėlu, bet rudenys švies
spindės lapų auksas kituose veiduos
Šiaurinės žuvys
Sūdytoj jūroj ištirpsta Helados vaizdai,
žvejo valtelė siūbuodama ilgisi uosto.
Slankioja tarp vynuogynų pilki asilai,
gaudžia cikadų laukai ir citrinos sunoksta.
Dvelkia džiovintom žolelėm pietinė lanka,
vėjyje dreba smailiųjų spygliuočių viršūnės.
žvejo valtelė siūbuodama ilgisi uosto.
Slankioja tarp vynuogynų pilki asilai,
gaudžia cikadų laukai ir citrinos sunoksta.
Dvelkia džiovintom žolelėm pietinė lanka,
vėjyje dreba smailiųjų spygliuočių viršūnės.
