Menai
Fontanas kitaip
ASTA JACKUTĖ Pirmoji asociacija, kuri ateidavo į galvą prieš gerą dešimtmetį, mąstant apie tradicinį fontaną lietuviškame mieste, – nyki vandens čiurkšlė, bejėgiškai įstrigusi tarp tamsios granitinės formos ir alsios vasaros išblukinto dangaus. Šiauliai taip pat turėjo tokių sunkiasvorių fontanų.
Nemojuojanti teptuku
LINA ŽIGELYTĖ Pirmoji personalinė Marijos Teresės Rožanskaitės (1933–2007) paroda įvyko 1983 m. Dailės parodų rūmuose, dabartiniame Šiuolaikinio meno centre. Anuomet ekspozicijų salės centre dekoratyviniais tikslais dar stovėjo gėlių klomba.
Išgalvoti mitai, arba Lakunka* prie namų slenksčio
GUODA GEDIMINSKAITĖ Kad mane, ambicingą tokią, perkūnas, bet šį sykį turiu didelį sumanymą. Pasirenku Tado Goreckio „Aklą elgetą su berniuku“ (1843) – vieną iš Vilniaus paveikslų galerijos nuolatinės ekspozicijos paveikslų – ir analizuoju jį antropologiškai.
Iš Lenkijos šokio platformos
MONIKA JAŠINSKAITĖ Praėjusių metų gruodžio pradžioje į Poznanėje surengtą Lenkijos šokio platformą susirinko šokio industrijos veikėjai iš įvairių Europos šalių. Šokėjai, choreografai, vadybininkai, kritikai ir nekritikai keturias dienas mirko lenkiškame šokio pasaulyje.
Kur yra „Kinder“ siurprizo siurprizas?
AURELIJA AUŠKALNYTĖ Už nugaros – naktis ir dirbtinės žvaigždės, Slavojus Žižekas sėdi valtyje, aplink ją plūduriuoja lavonai. „Kodėl aš dabar sėdžiu šitoj valty vidury Atlanto vandenyno?“ – klausia jis. Ogi tai Sophie Fiennes, filmo režisierė, jau antrą kartą palydi filosofą žvaigždę į didįjį ekraną.
Iš pokalbio su Algimantu Masiuliu apie „Statytoją Solnesą“ ir kita
Šį pokalbį, kuris vyko maždaug 1997 metais, radau savo archyve ir apsidžiaugiau, nes kalbėdamas apie Ibseno „Statytoją Solnesą“, žinomą Jono Vaitkaus spektaklį Kauno scenoje, kur pirmąjį savo teatrinį vaidmenį suvaidino aktorius Juozas Budraitis, Algimantas Masiulis pasako daug įdomių minčių apie režisūrą ir aktorystę
Vienintelis karalienės apsilankymas
AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ Vieną naktį pas miesto vyriausiąjį architektą atėjo trys Barboros. Nesupraskite neteisingai, žmogus čia niekuo dėtas – atėjo nekviestos ir nelauktos, ilgos suknios tik sapno dulkes braukia, žemė net dreba nuo kiekvieno žingsnio orumo ir, neslėpsime, svorio.
Aukštos teatrinės įtampos linija
RIMA POCIŪTĖ Teatro režisierės Ramunės Kudzmanaitės kūryba patraukia dėmesį todėl, kad ji yra profesionaliai įvaldžiusi ir kitas teatrui artimas kultūrinės raiškos sritis.
Laisvai ištrūkęs nelaisvojo Džango sapnas
EUGENIJUS ŽMUIDA Quentino Tarantino „Ištrūkęs Džango“ (Django Unchained, 2012) prasideda nakties vaizdu ir naktį nutinkančiais fantastiniais įvykiais – patartina filmą suvokti kaip metaforą ir skaityti sapno kodu, nes tokių įvykių, kokie vyksta, priimti už gryną pinigą, žinoma, negalima.
Ironiškai, be iliuzijų
LINA ŽIGELYTĖ „Ar čia reikia skaityti?“ – nugirdau parodos „Postidėja. Atstatomieji darbai“ apžiūrėti atėjusią merginą klausiant savo kompanionės. Kolektyviai kelių lietuvių menininkių kuruojamoje „Postidėjoje“ (eksponuojamoje Vilniaus dailės akademijos II aukšto ekspozicijų salėse „Titanikas“) skaityti – darbų pavadinimus
