Menai
Mylimas nemylimas parkas Klaipėdoje
VADI MISERI Kai manęs paprašė parašyti apie skulptūrų parką Klaipėdoje, kiek sutrikau. Kurią skulptūrą pasirinkti? „Mazgą“ ar „Balną“? „Sunkias mintis“ ar „Vasaros lietų“? Kiekvieną kartą einant per parką dėmesį patraukia vis kitos skulptūros. Kaskart iš naujo sakau sau: „O, šitos tai tikrai nemačiau.“
Užribis
ŽIVILĖ ALEKNAITĖ 1410 m. liepos 15 d. – netoli Tanenbergo ir Griunvaldo vykęs mūšis tarp jungtinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės pajėgų ir Teutonų ordino. 1878 m. – Jano Matejkos „Žalgiris“.
Puikieji Vilniaus dobermanai
AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ Turbūt visi vilniečiai pažįsta bronzinę dobermano skulptūrą Gedimino prospekte. Bet tik atidesni žino, kad dabartinė skulptūra – jau antroji Vilniaus dobermanų karta.
Amžinieji trienalės kontekstai
RŪTA JAKUTYTĖ Į tapybos parodas visada norisi eiti net pasišokinėjant iš džiaugsmo, nes sumažėja tikimybė pamatyti pilną salę ekranų ar kitokių nuogosios, estetika nepridengtos koncepcijos menų. Net nejauku, kai pamatai, kaip žiūrovai suglumę spokso į juos kokias trisdešimt sekundžių
Tuštumos erdvė Antonioni filmuose
ERNESTAS JANČEKAS Apmąstydamas, kaip kine parodomas subjektyvumas ir objektyvumas, Gilles’is Deleuze’as atkreipia dėmesį, kad ši problema nėra tokia paprasta, kaip gali pasirodyti iš pradžių.
Paminklas tautų santykiams paribyje
VIDAS POŠKUS Tai, kad skulptūra stovi ne pačiame Vilniuje, o jo paribyje – sostinės orbitoje besisukančiame lenkiškame „štetle“, visaip (ir neigiamai, su pagieža, ir neutraliai, bet dažniausiai su ironija) linksniuojamame Nemenčinės mieste, suteikia peno mintims ir kalboms apie daug ką – apie tautų santykius
Kai užaugsiu, būsiu filmas
AURELIJA AUŠKALNYTĖ Nori to ar nenori, šiuolaikinis žmogus nuolat yra viena koja pasauly, o kita – kokiam nors pusiau pasauly, pavyzdžiui, objektyve – nepastebimos vaizdo kameros saugo teritoriją, pro kurią jis eina namo ir į darbą, vasarą turistai įamžina jo siluetą, kaip tyčia kertantį Katedros aikštę
Keli žiūrovo monologai apie „Naująjį Baltijos šokį“
LAURA ŠVEDAITĖ
Filmuose moterys tampa auroromis
AGNĖ ALIJAUSKAITĖ Į atminties užkaborius dar nespėjus nugrimzti lietuviškos Luko ir Auroros istorijos vaizdiniams, Šiuolaikinio meno centras ilgai laukto pavasario pagaliau sulaukusius kino žiūrėtojus pakvietė susipažinti su kitos Auroros, šįkart portugališka, istorija.
Autoritariniam charakteriui apginti
EMILIS MILKEVIČIUS „Taip, prisimenu „Bangą“, – virpančiu balsu nelyginant Oppenheimeris apie atominės bombos pirmąjį bandymą praneša mokytojo personažas, atsklęsdamas didaktinį pasakojimą, nufilmuotą naiviu septintojo dešimtmečio spalvotos televizijos koloritu.
