Menai

Paminklas feminizmui ir Boleslovas Balzukevičius

AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ Štai moteris – graži ir išdidi, kaip ir dera keturių metrų aukščio bronzinei statulai miesto centre. Plaukus puošia laurų vainikas, saulėje noksta krūtys. Po jos kojomis – ant nugaros parvirtęs, ranka veidą besidengiantis vyras.

Menas: idėjų kratinys, sintezė. Neužbaigtumas

GRETA SIRVIDAITĖ Tai, ką dabar matome priešais save plačiai atmerkę akis, yra kažkieno idėja: durys, stalas, elektros lemputė – viskas turi savo tėvus ir protėvius, tuos, kurių galvose užgimė pradinė idėja, ir tuos, kurie ją įtraukė į evoliucijos ratą ir išreiškia kitu žmogiškųjų išteklių pavidalu – menu. Viskas skamba kiek sudėtingai, tačiau mene to išvengti neįmanoma.

Priekabiavimai prie bakchančių

RŪTA JAKUTYTĖ Sunkoka kalbėti apie žymių režisierių kūrybą, o dar sunkiau kaip nors dailiai įpinti priekabes, kad nepasirodytum koks pyplys, turintis pretenzijų į snobizmą, arba kokia nepatenkinta senmergė, lyg vapsva gelianti į pirmą pasitaikiusią pėdą.

Dienoraščio įtrūkis. Kitokia autorinės parodos atidarymo refleksija

REMIGIJUS VENCKUS Man visiškai nesvarbu, kokie žiedlapiai, plastikiniai ar tikri, nukloja pavasarinį mano vaikystės kiemo gruntą. Anksčiau būdavo svarbu.

Suknelė, kurios parodoje nėra

MALVINA JELINSKAITĖ Jūratės suknelė ryškiai mėlyna, dailiai į apačią platėjanti. Su ta suknele, ilgais plaukais, pasuktais plaukų galiukais ir su akiniais – tokią mamą Monika prisimena iš savo vaikystės. Švelni elegancija, gėlėtas likimas, kurį dabar jau aš galiu dar ir dar kartą pasimatuoti.

Miegoti yra pavojinga. Atsibusti irgi yra pavojinga

AURELIJA AUŠKALNYTĖ Mano draugai skundžiasi, kad užkrėčiau juos kino snobizmu ir jie nebegali ramiai žiūrėti filmų, ypač prastų filmų. Palikę pirmykštį būvį, jie privalo būti sąmoningais žiūrovais, aktyviais kino įvykio dalyviais, konstruojančiais ir perkonstruojančiais jo turinį.

Nacionalinė klasika teatre kaip neįtikėtina avantiūra

RIMA POCIŪTĖ Ar gali būti taip, kad spektaklis per paskutines repeticijas būtų filmuojamas, kad išliktų bent vaizdo įrašas, jei jis paskutinę minutę būtų „režimo“ uždraustas, – bet gausybę jo nuotraukų pirmasis išspausdina vienas iš pagrindinių „oficiozų“?

Mamuto monumentas

VIDAS POŠKUS Rusų mokslininkams amžinojo įšalo žemėje, Jakutijoje, Kolymos upės žemupyje, netoli Čerskio miesto (pavadinto žymiojo lietuvių bajoro, sukilėlio, geografo ir atradėjo Jono Čerskio garbei), jau dabar labai realiai kuriant Pleistoceno parką, kuriame yra ir bus įdiegiami ir klonuojami gyvi ir išnykę gyvūnai

Pragmatiškai sentimentali žmogaus Nojaus arkoje istorija

GUODA GEDIMINSKAITĖ Pradėjusi rašyti pagalvoju, kad visa tai per daug sizifiška. Šiandien, dailės kritikai daugiausia dėmesio skiriant šių dienų dailei, rašyti apie senąjį meną atrodo kažkaip ir nereikalinga, ir net nejauku.

Brokuota laiko juosta

Menotyrininkai jį vadina lietuvių fotografijos avangardo pradininku. Tačiau kone trisdešimt metų ALGIRDAS ŠEŠKUS niekaip nefigūravo kultūriniame kontekste. Po ilgai trukusios tylos 2010 metais LDM Nacionalinėje dailės galerijoje surengta retrospektyvinė kūrybos paroda