Menai
Adieu l’amour
Ne visi filmai, apie kuriuos kalba pažįstami ir nepažįstami žmonės, verti jūsų laiko. Tačiau Davido Fincherio filmai visada būna tokie aktualūs, kad bet koks bandymas išvengti kalbų ar minčių apie naujausią jo darbą sutriuškinamas. Niekas negalės paneigti, kad po Jeano-Luco Godard’o „Sudie, kalba“ lieka vidinė suirutė, kuri, žingsniuojant iš salės, o galiausiai patekus į šaltą žiemos orą, ima šiek tiek…
Trikdantis Aliutės Mečys realizmas
Vilniaus dailės akademijos vidiniame kieme kabo Konstantino Bogdano kūrinys „Lenta“. Joje parašyta: „Dailininkas. Negarsus. Neįvertintas. Užmirštas.“ Prisiminiau šį darbą, pagalvojusi apie menininkę Aliutę Mečys (1943–2013). Įdomu, kiek žmonių, išgirdę šį vardą, pasakytų: „Aš ją žinau.“ Manau, nedaug. Aliutė nėra pamiršta, veikiau ji – neįvertinta, dar neatrasta. Žvarboką penktadienio vakarą Kaune, Mykolo Žilinsko dailės galerijoje, buvo atvertos durys į šios unikalios…
Sapnas
„Gyvenimas – tai sapnas!“ – garsiai šaukiau, bėgdama Gedimino prospektu, kad suspėčiau į sesės spektaklį – aplinkiniai žiūrėjo irzliai, jie nenorėjo patikėti tuo, kad mes čia viską sapnuojam. „Gal nutapytum mums kokį paveikslą, kuris tau būtų „sapnas“? Skaitydama prisiminiau vaikystę, kai atrodydavo, kad esi Faustas bokšte ir knygos viena ant kitos kambaryje sudėtos vietoj baldų, žvakidėj dega žvakės – ir…
„Barbora“, don’t be boring
Rodos, kad šiandien mes vis dažniau norime atkurti praeitį ir, be abejonės, atsigręžti į ją. Net tada, kai suprantame, kad rekonstruoti būtojo laiko nesame pajėgūs. Mums nėra visiškai tinkamos net įvairios meno formos, tiksliau – šiuolaikinės medijos. Pavyzdžiui, dailė, šokis ar teatras, kai stengiamės (su)jungti skirtingas semantikas ar meno formas. Vis dėlto žūtbūt esame pasirengę patekti į daugialypį praeities lauką,…
Du žvilgsniai
Darbo pradžioje paveikslą aiškinau skirtingai: nuo kasdienio susvetimėjimo, t. y. jausmo, kai esi vienišas tiek šeimoje, tiek visuomenėje; nuo demonų apraiškų savyje iki savęs pasmerkimo, savojo ego praradimo…
Įspūdžio metmenys: tarp minčių
Atrodo, kad Merfio dėsnis, skelbiantis, jog visa, kas gali nutikti blogo, būtinai nutiks, nors pirmiausia taikomas negyviems daiktams ar reiškiniams, puikiai veikia ir gyvuosius. Ir joks apsaugantysis programavimas šiuo atveju padėti negali, juo labiau kad bet kuri šiam dėsniui taikoma apsaugančiojo dizaino (angl. defensive design) forma pirmiausia yra skirta apsisaugoti nuo nenumatytų atvejų. Ilgai laukto Christopherio Nolano filmo „Tarp žvaigždžių“…
Išgyventi Kaligulą
Kai jūsų teatro biliete nenurodyta tiksli eilė ir vieta, ir jūs tokiu atveju veržiatės į priekines eiles, – šis tekstas ne jums, mat šį, iš esmės gerą, bruožą galite prarasti…
Kinematografinė svetimumo anatomija
Geros kokybės kinui, reikia pripažinti, retai kada pavyksta išvengti egzistencinės dimensijos apmąstymo. Įsižiūrėjimas, įsiklausymas kviečia į susitikimą su komplikuota žmogaus būkle arba, kaip žiūrovui sako šių metų „Scanorama“, į akistatą su savimi pačiu. Kai kam ši akistata prasidėjo nuo Theodoro Angelopoulo retrospektyvos, poetiško, šaltomis spalvomis nutapyto „Peizažo rūke“ (1988). Kino oniriškumas išsiskleidžia kaip bet kokių pretenzijų į realybę įveika, laiko…
Urbanizacijos poezija
Architektūros ritmiškumas, daugiasluoksnės pastatų faktūros, šaltos, laiko tėkmės išblukintos spalvos. Gatvių dūzgesys, vėluojantys autobusai, bildantys traukiniai. It voratinkliai dangų apraizgę kabeliai. Nepažįstami praeiviai su savo anoniminėmis istorijomis. Nuolatinis judėjimas, triukšmas, skuba. Toks miesto vaizdinys išnyra mano vaizduotėje. Gimiau, augau ir vis dar keliauju tomis pačiomis miesto gatvėmis, kai noriu pasislėpti – slenku pažįstamais skersgatviais ar, pasiilgusi gamtos, neskubėdama pereinu parku,…
Raimundo Banionio teatras: „materializmas“ ar mistika?
Jeigu manęs kas klaustų apie pastarojo teatrinio sezono įspūdžius (randu dažniausiai elektroninius klausimynus, kur reikia tik spustelėti vienintelį taškelį, pvz., prie „labiausiai patikusio“ spektaklio), sakyčiau, kad mėginau suvokti, kiek atskiras teatras išlieka kultūros subjektas…
