Menai

IEVA GUDMONAITĖ

Meistrai dvidešimt ketvirtame name

Kalinausko 24. O aš visą paieškų laiką maniau, kad dvidešimt penki, ir vis besisukiodama aplink dvidešimt ketvirtąjį niekaip nesupratau, kodėl namo, kuriame yra paroda, niekur nėra. Visų iš eilės klausinėjau, kur Kalinausko 25, tokio nėra, tačiau atsakymas, kurį tegavau, buvo rasta obuolių krūva – obuolių, kurių neskaičiavau. Ruduo, paėmiau porą. Vis vien parodos jau neradau. Šiaip ar taip, kažkodėl po…

IEVA GUDMONAITĖ

Istorijos, priešistorės

Įdomus, subtiliai nenusakomas jausmas užėjus į Nacionalinės dailės galerijos salę, kurioje eksponuojami skulptoriaus Mindaugo Navako darbai – štai dėl to, rodos, menininkas ir dirba – savaitėm, mėnesiais, metais, metų metais, – kad taip kas nors kada nors užeitų ir pasijustų kaip priešistoriniam paleolito laike, kur kūriniai, tvyrantys baltoje parodų salėje lyg kokios kosminės fosilijos, (ne)atpažįstami objektai, kuriantys asociacijas. Pirmi žodžiai,…

NARIUS KAIRYS

Apie karščiuojančią sąmonę

Kaip elgiasi karštinės kamuojamas žmogus? Atsigula į lovą, šaukiasi gydytojų, blaškosi po savo šešių kvadratinių metrų pusrūsį? O gal sėdasi į savo geltoną taksi automobilį, užkuria variklį, įjungia skaitiklį, paleidžia Bernardo Herrmanno paskutinį filmui kurtą garso takelį ir išjuda į naktines nei miegančio, nei būdraujančio Niujorko, miesto somnambulo, gatves? Taip, šis žmogus galėtų taip pasielgti, ypač jei jis yra filmo…

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ

Gebėjimas svajoti

Epizodai paskutiniam filmui. Režisierius Almantas Grikevičius. Sudarė Lina Kaminskaitė-Jančorienė, Aurimas Švedas. V.: Meno avilys, Vaga, 2013. 283 p.

ENRIKA STRIOGAITĖ

Avrahamo paveikslai ir jo Alina

IMG_7095_mmmmmmmm

Kartais nutinka ir taip: atsisėdi parašyti apie parodą, bet galvoje įkyriai sukasi su ja net nesusijęs koks nors nutikimas arba mintys, jau tiek atsiplėšusios nuo matyto vaizdo, kad ieškoti kokių nors sąsajų – beprasmiška. Norisi tik išsitraukti dūdelę ir taip sau pasigroti. Kažkas panašaus atsitiko ir dabar, tik šįkart aiškiai žinau, kas viską taip „permušė“. Love story. Paprasta, nuoširdi ir…

PAULINA DRĖGVAITĖ

Kančia Akropolio papėdėje

Vasara kino teatre – pavojinga. Jeigu neužspringai „Transformeriais“, netyčiom atsidursi privalomosiose vasarinėse komedijose ir miuzikluose. Rugpjūtį Lietuvos kino teatrus pasieks potenciali šio fenomeno atsvara – Hosseino Amini režisūrinis debiutas „Apsimetėlis, sukčius ir dama“ (The Two Faces of January). Kino mėgėjams Amini žinomas kaip gabus scenaristas, išgarsėjęs kultiniu 2011 m. filmu su Ryanu Goslingu „Važiuok“. Paskui buvo ne toks sėkmingas „Snieguolė…

RIMA POCIŪTĖ

Teatralizuoti dyvų dyvai pagal Donelaitį

Būdama studentė nustebau, kai išgirdau, kad vilniečiai sako: per Dainų šventę išvažiuoju iš Vilniaus – baisus miestas, kai toks šurmulynas ir „bliovimas“ visur. Man tai buvo naujiena. Įsivaizdavau, kad visiems smagu, kai svečių privažiuoja, ir Vilnius tampa panašus į Rygą, kur didelė dalis tautos – tame viename savo didmiestyje. Kiek lietuvių vis dar atvažiuoja į Vilnių vos keletą kartų per…

PAULINA DRĖGVAITĖ

Peterio Brooko „Nuostabos slėnis“: paprastumo magija

teatras_m

1970 metais „Royal Shakespeare Company“ Anglijoje pastatytas „Vasarvidžio nakties sapnas“ paprastai vadinamas tiesiog „Peterio Brooko…

PAULINA DRĖGVAITĖ

Viešbutis „Didysis Budapeštas“

GRAND-BUDAPEST-HOTELm

Filmo „Viešbutis „Didysis Budapeštas“ pabaigoje rašoma, kad šis filmas buvo įkvėptas austrų rašytojo Stefano Zweigo gyvenimo ir kūrybos. Su Zweigu susipažinau ganėtinai anksti; namų bibliotekoje dūlėjo „Širdies nerimo“ ir „Vakarykščio pasaulio“ egzemplioriai. Labiausiai prisimenu „Vakarykštį pasaulį“: „vakarykštę“ Austriją, pietus sekmadieniais, prašmatnų porcelianą, senas šokoladines, nerašytas buržuazinio gyvenimo taisykles, nediskutuotinas gyvenimo trajektorijas – ir 1914 metus, kai šios struktūros buvo sugriautos…

MALVINA JELINSKAITĖ

Įspūdis be pavadinimo

Viskas prasidėjo nuo spektaklio „Damos vizitas“. Vilniaus mažajame teatre visi laukė senosios Dürrenmatto damos: iškloti raudoni kilimai, nušveistos baliustrados, nublizginti veidrodžiai, atnaujinti plakatai, į atvertą kortų kaladę dailiai sudėtos spektaklio programėlės, taip pat išnešta Rimo Tumino proginė sofa, iškabintos Algimanto Vėjelio švytinčios fotografijos. Žodžiu, padaryta daili stilistinė jungtis, kaip ir pridera šiam pastatui Gedimino pr. 22, kur devyniolikto amžiaus pabaigoje…