Menai

Menas – tokia pat (pa)tyrimo forma kaip ir mokslas

Neseniai Didžiojoje Britanijoje, galerijoje „Waterfront“ Ipsvičo mieste, atidaryta Kaune gyvenančio medijų menininko RIMANTO PLUNGĖS fotografijų paroda „Reverse“. Parodos atidarymo dieną Safolko universitete taip pat surengta menininko kūrybą pristatanti paskaita. R. Plungė yra Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros vedėjas, docentas, socialinių mokslų (edukologijos) daktaras. Universitete studentams dėsto medijų meno ir kultūros disciplinas. Jau penkiolika metų kaip kviestinis profesorius…

ONA VOLSKYTĖ

Ka-la-dė-lės, arba Skiemenavimas paraidžiui

Kodėl kaladėlės? Įprasta, kad 1975-ųjų vaikystės kaladėlės yra medinės ir būtinai vienodo dydžio, kvadratinės. Bet čia jos 2015-ųjų, todėl plastikinės ir įvairiomis detalėmis pažirusios. Jos tokios kaip lego: viena ant kitos ne tik susistato, bet ir susimauna, todėl namas išeina tvirtesnis, įmantresnis. Aš apie Malvinos Jelinskaitės parodą „Kaladėlės“, kuri vyksta Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje. Fotografijos keistos, pilnos šešėlių,…

RYTIS RADAVIČIUS

Meninis sutapimas

2014 metais abu Londono „Tate“ galerijos filialai – „Tate Britain“ ir „Tate Modern“ – surengė dviejų tapybos pionierių – Josepho Mallordo Williamo Turnerio ir Kazimiro Malevičiaus – parodas. Jeigu tai buvo sutapimas, tai – elegantiškas sutapimas. Nors tikriausiai kuratoriai kiek derino savo veiksmus, kad abiejų šių parodų eksponavimo laikas sutaptų bent keletą rudens mėnesių. Kadaise Londone buvo viena „Tate“ –…

AINĖ JACYTĖ

Žmogumi besispjaudanti gėlė

Pasiekus miego fazę, kai kūnas rengiasi nubusti, aplanko vaizdiniai, kuriuose realūs patyrimai susipina su keisčiausiomis fantazijomis ir nenubudęs protas priverčia kiekvieną kūno ląstelę jausti kito, vidinio, pasaulio virpesius. Sapnuodami tuos vaizdus suvokiame kaip tikrovę, kuri yra klampi, sunkiai paaiškinama ir daugialypė. Panašius jutimus žadina Audronės Petrašiūnaitės raižiniai, eksponuojami muzikalioje erdvėje – Kauno valstybinėje filharmonijoje. Nedidelėje galerijoje jie dalinasi savo istorijomis,…

ENRIKA STRIOGAITĖ

Tapyba kaip daiktas

Apie kilusio iš Jonavos, Kaune gyvenusio, o šiuo metu Mažojoje Lietuvoje, Rukų kaime, sutinkamo dailininko Virgio Rusecko tapybą rašyti kažkaip lengva, nors taip neturėtų būti. Dramatiškos, ribinės būsenos, sunkūs ir drauge gilūs išgyvenimai atgyja su tokia jėga, kad ima ir nusviedžia nuo kompiuterio klaviatūros. Tačiau jei yra sveikatos prie jos sugrįžti ir nesi visiškas egoistas, norintis tuos išgyvenimus, o tiksliau…

AIRA LEONIDOVNA

Dingę ir esantys Vilniaus edenai

Vieną šaltą pirmadienio vakarą (sausio 19 d.) gan neįprastai pasivaikščiojau po Vilnių – kartu su dar 200–300 žmonių. Ne, tai nebuvo eitynės su politine potekste, prasidėjusios mitingu prie Seimo. Pastaraisiais metais kaip varnų pulkai danguje virš Šv. Jonų bažnyčios pasklinda keliašimtinės grupės smalsių žmonių ir tyrinėja miestą. Ieško to, ko dažnai nesimato plika akimi. Čia ir buvo vienas iš tų…

NERIJUS MILERIUS

Leviatanas

Nuolat akcentuojama, kad „Leviatanas“ – tai dabartinės Rusijos valdžios kritika. Būtų juokinga tai neigti, nes filme gausu dabartinės Rusijos realijų. Įdomu, kad ir pati Rusijos valdžia atvirai suvokia šį filmą kaip kritinį išpuolį prieš save. Kultūros ministras tiesiai pareiškė, kad filmai, kurie apspjaudo dabartinę valdžią ir yra persmelkti beprasmybės, ateityje neturi būti finansuojami valstybės – esą tai žeidžia mokesčių mokėtojų…

EGLĖ VITKUTĖ, AINĖ JACYTĖ

Du žvilgsniai

Grindys. Jas Eglės Vitkutės fotografijoje „Francesco Manetti | Adolf Hitler“ pastebėjau pirmiausiai…

AINĖ JACYTĖ

Spalvotosios kaladėlių visatos

Ko gero, vaikystėje visi esame bandę dėlioti koliažus – skirtingas formas, spalvas, faktūras jungdami į visumą, atspindinčią transformuotą realybę. Koliažo žanras šiuolaikiniame mene nėra populiarus, manau, dėl to, kad jį suvaldyti gana sunku. Visų pirma, kurdamas koliažą, menininkas privalo jausti, kaip plokštumoje išdėlioti pasirinktus elementus, kad jie atgytų, pasakodami naują, iš skirtingų dėmenų sukomponuotą istoriją. Svarbūs išlieka spalviniai sprendimai, kompozicija,…

Du žvilgsniai

m''Introspekcija'',medis,_drobe,_akrilas_190x140x50cm_2012

Tapybą Povilas Ramanauskas suvokia kaip erdvės kūrimą drobėje. Tapant vyksta savianalizės procesas, intuityviai išplaukia prisiminimai ir pasąmonėje glūdintys keisti vaizdiniai. Anot menininko, iš tikrųjų tapyba turėtų būti suvokiama kaip „tarpas“ ar „plyšys“ tarp realaus ir nerealaus. Tapybos raiškos galimybėmis jis neapsiriboja, jį domina tarpdiscipliniškumas, kitos medijos: videomenas, instaliacija, skulptūra, fotografija. Tapybą perkeldamas į tūrinius objektus, kūrėjas akcentuoja šviesos svarbą. Menininkė…