Menai
Nereikšminga Antuanetės biografija?..
„Biografija: vaidinimas“ (rež. Gintaras Varnas, 2014) – spektaklis, kuris kalba apie amžiną žmogaus troškimą keisti savo gyvenimą, apie tik vaizduotėje esančią galimybę sugrįžti į praeitį – pakeisti joje buvusius reikšmingus gyvenimo sprendimus. Analizuojamas klausimas: jei turėtume tokią galimybę, ar tikrai žinotume, ką ir kaip keisti? Tarsi šachmatų lentoje rodomi įvairūs galimi gyvenimo „ėjimai“. Pagrindinis personažas Kiurmanas (akt. Dainius Svobonas) blaškosi…
Gyvastis drobių paviršiuose
Kai rašau tekstą, man svarbu visa, apie ką ketinu rašyti, regėti mintyse; bendrą paveikslą juodu ant balto „piešiu“. Galvoju, kaip monochrominiame paveiksle žodžiais perteikti spalvas, kaip sudėlioti pagrindinius kompozicinius elementus, kad skaitančiajam būtų įdomu dėti vieną elementą prie kito ir mintyse „rekonstruoti“ piešinį. Apie tekstą, kaip paveikslą, prakalbau neatsitiktinai. Kadangi esu tapytoja, daugelį kasdienių situacijų regiu kaip nedidelius etiudus. Žvilgsnis…
Marginalai
Neseniai su Vė ir K. girti nuėjom į mokyklą, aš gavau kažkokį popierių ir mes fotografavomės koridoriuje kaip tikra šeima, kol po kelių butelių vyno…
Už šitų kalnų yra istorija
Jei kas nors šiuo metu atostogautų ar kokiais kitais reikalais būtų užsukęs į Lisaboną, eidamas kuria nors gatve, tarkime, Avenida da India, būtinai išvystų milžinišką plakatą, kuriame vaizduojamas atlekiantis į žvelgiantįjį – šiuo atveju ir į fotografuojantįjį – dramblys. Susigundęs vaizdu ir priartėjęs, sužinotų, kad tai plakatas, kviečiantis į Sebastião Salgado fotografijų parodą „Genesis“, vykstančią šalimais esančioje Cordoaria Nacional galerijoje.…
Friedricho Nietzschės muzikos dvasia
1858 m., būdamas 14 metų, niekur nepublikuotame rašinyje „Apie muziką“ („Über Musik“) Friedrichas Nietzsche rašė: „Dievas davė mums muziką…
Du žvilgsniai
Toje vietoje vėl atsidūriau važiuodama miško takais: toje vietoje aš gimiau, ten netoli jūra, yra gabalėlis žemės, ten smėlis – daug smėlio…
Išgalvotas menininkas
Vaikščiodama po parodas neretai pasijuntu it kolekcionierė, atmintyje kaupianti vaizdus, potyrius, menininkų biografijų nuotrupas. Lėtais žingsniais braižydama trajektorijas po galerijų erdves, ieškau jose pravirų durų į menininkų kuriamus pasaulius, o juose – renku spalvas, formas, faktūras, narstau kompozicijas, smulkmeniškai apžiūrėdama kiekvieną jas sudarantį elementą ir paskirus susidėdama į laisvas atminties kertes. Per kelerius intensyvaus parodų lankymo metus tose kertėse…
Du žvilgsniai
Kartais, tiesą sakant, atrodo, kad rašymas ir tapymas – tai du atskiri pasauliai. O tiksliau – dvi skirtingos kalbos. Nėra jokio žodyno, padedančio vieną jų išversti į kitą…
Atspindys ar žvilgsnis?
„Pamirštų sapnų urvas“ (Cave of Forgotten Dreams, 2010) yra vienas unikaliausių Wernerio Herzogo darbų, ir tai ne vien režisieriaus meistriškumo nuopelnas. Tokį statusą kūriniui laiduoja…
Stop-motion
Šįkart mano urbanistinius prisiminimus sužadino apsilankymas Marijos Griniuk parodoje „Konstrukcija“. Tapybos restauraciją Kijeve ir Vilniuje studijavusi menininkė didžiąją laiko dalį leidžia archyvuose, ieškodama medžiagos tyrimams apie miestų architektūros kaitą, veikiančią individualią ir kolektyvinę žmogaus atmintį. Personalinės parodos tema susiformavo autorei gyvenant įvairiuose Europos miestuose. Apsiriboju gyvenimu skirtinguose vieno miesto rajonuose, tačiau parodos tema paskatino „atgaminti“ prisiminimus apie Kauno Vilijampolę (ji…
