Archyvų razinkos (3)

Šįkart šniukštinėdama po archyvines bylas išsikėliau tikslą – ieškosiu kalėdinių sveikinimų. Geriausia, jeigu jų adre-sa(n)tas (-ė) rašytojas (-a). Priežastis paprasta: artėja šventės, kai vaistai nuo skrandžio ir linkėjimų „žanras“ tampa mirtingųjų neišvengiamybe.
Veidaknygėje užtikau Lietuvos pašto įrašą: „Lietuvių kalboje siunčiamieji [išvardyta: laiškas, atvirlaiškis, atvirukas, vokas – A. B.] kažkodėl būna vyriškosios giminės.“ Daugiau jokių paaiškinimų nepateikta. Ištara taikli – su kalba visad kažkodėl modusas. Kai rašiau tekstą, sąmoningai vartojau žodžius atvirutė ir atvirukas. Tėvams, draugėms, mylimiesiems rašau tik atvirutes. Žinau, kad darybiškai nesidaro. Kaip ir daug kas gyvenime. Tačiau minkšto tė skambesys, (švelnus) antinormiškumas derės prie skilčiai pasirinktų linkėjimų kurpėjų – Vytauto Bložės, Nijolės Miliauskaitės, Liūto ir Pranutės (Françoise Marie Puzynos) Mockūnų.
Skaičiau sveikinimus, saugomus rašytojų fonduose, ir galvojau, kiek daug pinigų visokio plauko institucijos skiria atvirukams. Įmantriausias popierius, veliūriniai viršeliai, o viskas supakuota į kelis sluoksnius kiklopiškų vokų. Popierius toks blizgus, kad archyvarei tenka jėga įgremžti lapo numerį. Galiausiai lieka tik skaičiaus idėja. Pieštukas kapituliuoja prieš perlamutrinius materijolus.
Atvirukai, kuriuos atvertus skamba muzika, yra kažkoks nesusipratimas. Kai į archyvą patenka ši masinės produkcijos autentika, dėl saugumo atliekama operacija. Vartau krūvas musių nutupinėtų lapų, piršteliais užčiuopiu randus. Jiems pašalintos balso stygos. Archyvarė ieško būdų, kaip per gyvybiškai pavojingą intervenciją nepažeisti teksto kūno. Kartais suima gailestis, kad skaitytojas šaltinį patirs jau bebalsį. Neįvertins adresanto kakofonijos pasirinkimo.
Kolegė, tvarkydama žymaus Lietuvos dirigento fondą, aptiko 2015 m. jam dovanotą atviruką, kuriame skambėjo grupės „OneRepublic“ daina „Love Runs Out“ (2014). Kažkodėl tuokart operuoti delsėm. Rytais atversdavom ir kartodavom dai-nos žodžius: „And we’ll feel alright, and we’ll feel alright, / ’Cause we’ll work it out, we’ll work it out.“ Slaptai tikėjom nudvasinti neužsičiaupiantį daiktą ir tada be sąžinės graužaties išskalpeliuoti balso teisę. Po operacijos jis pirmą kartą bus perskaitytas ir taps eilinis.
Galiausiai prisikasiau prie Gražinos ir Marcelijaus Martinaičių fonde saugomų sveikinimų. Kaip ir minėjau, šiuokart skilčiai parinkau Vytauto Bložės ir Nijolės Miliauskaitės, Liūto ir Pranutės (Françoise Marie Puzynos) Mockūnų atvirutes, atvirlaiškius, siųstus švenčių proga XX a. 8–9 dešimtmetyje. Norėjau šaltinius perteikti vizualiai, o ne tik sveikinimų transkripcijas, todėl atrinkti pavyko itin mažą dalį. Kaip įprastai, rėmiausi savo razinkų skoniu. Tikėsiuos, kad skaitytoją įkvėps brūkštelt vieną kitą žodį savon atvirutėn. Summa summarum: maišų gėrybių, pakeliamų būties lengvybių, lietuviškų sūrių, susitikimų Vilniuje ir kaip viename iš (neįdėtų) sveikinimų rašė Bložė Martinaičiui: „visko – ko reikia ir nereikia“.

Archyvė B.

Liūto ir Pranutės (Françoise Marie Puzynos) Mockūnų sveikinimas Gražinai ir Marcelijui Martinaičiams, 1986. LLMA, f. 598, ap. 1, b. 28, l. 7

Miela Gražina ir
Marcelijau,

Prisimindamas Vilnių
ir tą nuostabiai skanų
lietuvišką sūrį, linkiu,
kad gėrybių maišas
ateinančiuose būtų
pakeliamas.

Liūtas
Čikaga
Gruodis
1983

Liūto Mockūno sveikinimas Gražinai ir Marcelijui Martinaičiams, 1983.
Lietuvos literatūros ir meno archyvas, f. 598, ap. 1, b. 28, l. 1

Mieli Gražina ir Marcelijau,

kad Naujuose susilauktumėt daug gėrybių. Lai Buda arba Kastaneda nušviečia mūsų kelius, o jeigu anie nepadės – užtraukime: „Linksminkimės ir džiaukimės, _ _ _ _ _ _ garbę duodami giedokime“

Liūtas
ir
Pranutė

Gruodis, 1986
Čikaga

Vytauto Bložės ir Nijolės Miliauskaitės sveikinimas Gražinai ir Marcelijui Martinaičiams, 1977-12-21. LLMA, f. 598, ap. 1, b. 39, l. 1

Mielas Marciau,
mieloji Gražina!

Su Kūčiom-Kalėdom, su Naujais Metais!
Sveikatos, kūrybos, gyvenimo džiaugsmo!
Ačiū, Marciau, už labai malonią knygutę!
Tiesa, ar nežadi atvažiuoti į Druskininkus? Labai kviesčiau. Apsistotum pas prie Čiurlionio muziejaus esančiam namelyje, Nedzelskis nieko prieš.
Labai pasiilgau Tavęs, Marciau.
Na, likite sveiki!
Tiesa, sveikinimai ir Eglutei ir Močiutei

Nuoširdžiai Jūsų: Vytautas ir Nijolė

Druskininkai
1977.XII.21.

Vytauto Bložės ir Nijolės Miliauskaitės sveikinimas Gražinai ir Marcelijui Martinaičiams, 1979-12-20. LLMA, f. 598, ap. 1, b. 39, l. 4

Marciau,
sveikinu Tave ir Tavo Gražiną, ir Tavo Eglę, ir Tavo Močiutę su senomis Kalėdų šventėmis ir su artėjančiais Naujais Metais.
Vis laukiu nesulaukiu Tavęs pasirodant Druskininkuose.
Aš jau turiu butą (tik dar baldų trūksta),
iš bėdos vieną žmogų galėčiau apnakvindinti.
Atvažiuok kada su Kęstu ar Linu (jis irgi
vis žada atvažiuoti), bet nesulaukiu Nieko.
Dar kartą sveikinu.

Tavo: Vytautas ir Nijolė

Drusk. 1979.XII.20.