Gumbavapsvių obuolaičiai
Nesiliauju galvoti apie neseniai matytą filmą „Alphonso Lingis. Kontaktas“ (rež. Vytautas Oškinis). Lingis filme ištaria, kad jei žmogus nėra pagiežingas ir jo nekankina sveikatos problemos, tai pakankama sąlyga jam būti laimingam.
Trinkelių vienišumas, paspirtukų tuštuma
Nesigilinant į pačių pertvarkų finansavimo intrigas, kai dažnu atveju paprasčiausiai reikia laiku išleisti ir „įsisavinti“ gautus ES pinigus, galutiniu rezultatu kone visada tampa idėjiškai tuščia, nieko nesakanti erdvė – ar tai būtų Lukiškės, ar dabartinis Cvirkos parkas, ar Bernardinai.
Diodas gyvas – tegyvuoja ir jo Diva!
Spalio 7-osios popietę „Elevators“ renginių serija, skirta moterims muzikos kūrėjoms, žadėjo meistriškumo dirbtuves, o vakare – gyvą Suzanne Ciani pasirodymą su „Buchla“ – moduline sintezatorių sistema, jau pusę amžiaus formuojančia jos skambesį.
Kai atitvarai virsta jungtimis: rudens dargana „Arkos“ galerijoje
Žingsniuojant Aušros Vartų gatvės grindiniu, dėmesį patraukė pravertos „Arkos“ galerijos durys. Ant sienos permirkęs eksponuojamos grupinės parodos „Atitvarai“ plakatas sužadino smalsumą…
Mūsų laikų kerdžius
Švelnumo ir atsipalaidavimo, kuriuos įpratome sieti su gamtiška aplinka, čia nedaug. Nei gyvuliai, nei kalnai nėra pūkuotos esybės, kurios tik ir laukia, kada į empatiją galės atsakyti empatija. Kaži ar galima sakyti, kad šitas pasaulis žiaurus (nors – čia perspėjimas – kai kurios vietos turi potencialo papiktinti kovotojus už lygias gyvūnų teises).
Atminties labirintai
Tikrosios priežasties, siejančios Ugnę Karvelis su poetu Eduardu Mieželaičiu, aš nežinojau. Tačiau Ugnė jautė jam begalinę padėką ir vėliau vis primindavo: „Eduardas labai daug man padėjo.“ Dabar, praėjus tiek metų, vis dažniau pagalvoju, kad tame pokalbyje buvo susitikę keli skirtingi lietuvių kultūros istorijos sluoksniai.
Sezamas, mirtų uogos, aguonos ir mėtos…*
Niekas taip nekursto vaizduotės, kaip uždaro, slapto sodo vaizdinys. Frances Hodgson Burnett tai įrodė savo kūrinyje „Paslaptingas sodas“. O dar labiau knieti sužinoti, kaip atrodė jau išnykęs XIX a. dvaro sodas, priklausęs turtingiesiems didikams Tiškevičiams iš Raudondvario Pakaunėje.
Nečiupinėtoji lituanistika (10)
Kairysis, gravitavęs į dešinįjį, taip pat sėkmingai galėjo gravituoti iš meilės gamtai ir kaimui į socialinį teisingumą. Jeigu man duotų keturvėjininkų ir trečiafrontininkų tekstus ir lieptų surūšiuoti, kur kuris, tikrai susipainiočiau.
●
Atmintis susikaupusi sunkiaisiais metalais
Kuo nusikaltai
Kad rytais traukiniai neišveža tavo liūdesio
Ir vienas pasižymi
Jog dalyvauji šitoj dienoj
Po nakties
Po nakties atsiranda žodžiai –
Grubūs, šalti.
Palieka negyventus kampus,
Net vienatvei atsisėsti
Nėra kėdės.
Kaip poezija ateina pas mane
Klupinėdama per riedulius
Naktį, išsigandusi
Gūžiasi už mano
Laužo rato ribos
Einu jos pasitikti ties
Šviesos pakraščiu
Autentikos paieškos
Pasiekiau pačią savo esmę ir čia yra…
DVI MUSĖS?
Gydymas šlapimu
Kūnas sutraukia kai kuriuos raumenis, atpalaiduodamas kitus, vienas tokių – šlapimo pūslės sfinkteris, arba tam tikras šlapimą sulaikantis vožtuvėlis. Smegenų prioritetas šiuo režimu – ne socialinis padorumas ar estetika, o išlikimas. Tai vertinama ir kaip archajiška, evoliuciškai susiformavusi ir iki šių dienų išlikusi reakcija.
Irklu perverta širdis
Po gero pusvalandžio jis paleido visą kompaniją į upę su sąlyga, kad jų praplauksim bent tris. Buvau paskutinė. Atsisveikindami suokalbiškai susimirksėjom: ant priekinės baidarės sėdynės gulėjo tik pusantro litro vandens ir baltas lininis rankšluostis. Merkys gerokai atšąla, kai į jį iš kairės suteka Šalčia, Ūla ir Grūda. O lįsti į upę, savaime suprantama, geriausia nuogai.
„Šita vėtra man jau ima atrodyti per garsi“: Andros Neiburgos dienoraščiai (tęsinys)
O per pučą su vyru ir dukra viešėjom Anglijoje pas draugus. Tas patyrimas tam tikra prasme buvo net sunkesnis, nes buvo aišku, kad atgal negrįšim. Didžiausią šoką patyriau apsipirkdama vietiniame prekybos centre ir matydama, kad žmonės nekreipia nė menkiausio dėmesio į tankus televizorių ekranuose. Tai jų visiškai nelietė.
Nuogirdos, sugaudytos per „Poetinį Druskininkų rudenį“
„Patikėk, ta grifka nėra labai nenormali.“
Eglė Frank
XL dydžio dėžutė
Užteko brūkštelėti keletą eilučių – šiek tiek saldžialiežuvavimo, kurio išmokau humanitariniuose moksluose, – ir ledai pajudėjo. Ji mokėjo virtuoziškai ir audringai jungti žodžius, o žmonių padermei tai nebūdinga. Pirštais kapojo ekraną su tokiu gyvulišku ir rafinuotu užsidegimu, kad nuo jos žinučių man iškart pasistojo.
