AUSTĖJA JAKAS
Pavasaris ir sužvejota mirtis
Po keleto mėnesių gyvenimo pamaldžios šeimos draugijoje mes persikėlėme į savo namus. Jie labai greitai užsipildė daiktais – tuose bene keturiasdešimtyje kvadratų gyvenome penkiese ir, galbūt pratęsdama gerumo akciją kaip kokią estafetę ar suvesdama sąskaitas su Visata, mama kartais priimdavo miegoti vieną tokį žmogų, tuo metu universitete studijavusį religijos mokslus. Tai buvo aukšta akiniuota moteris, dažniausiai vilkėdavusi bordo spalvos rūbais.
Klausimas vasarai
Nors Pradžios knygoje sakoma, jog sukūręs pasaulį Dievas septintąją dieną ilsėjosi, sunku įsivaizduoti, kad jam ir toliau kas savaitę reikėtų tradicinio šabo, o sykį per metus – ir rimtesnių atostogų. Na ir kurgi jis keliautų, kaip ilsėtųsi, dieną naktį pririštas prie mūsų reikalų! Apvaizdos akis trikampyje su spinduliais neužsimerkia, budi ir budi. Vasarą darbo dangui tik pagausėja.
Vasaros saudade
Pamenu alsų kiemo mikrokosmą vasarą – įkaitusio asfalto, dulkių ir nuo metalinių karstyklių ant delnų likusios geležies kvapą, tokį panašų į kraujo. Čiurlių klykavimą vakarop, jų uodegų strėles ir nenuspėjamas nardymo trajektorijas, kurias sekdavau pro atlapą langą, kad kambariai bent kiek išsivėdintų po dienos kaitros.
Nurausvėję skruostai
O pamatyti ekstazę, tapytą Caravaggio, ruošiausi kaip į šventę, nežinia ką pati įsivaizduodama, sušventindama. Gal dar ir todėl, kad toks potyris Vilniuje, mylimoje Europos provincijoje, o ne kažkur tolimame didmiestyje, pakylėjo ir mane pačią.
Savo sode auginome dagius
Tik prisiliečiau, stengdamasi atkurti daugiau vizualiąją, o ne prasminę tarptautinę festivalio „TheATRIUM“ dalį (Lietuvos teatro vitrinoje pristatyta keturiolika spektaklių), vis galvodama, ar yra viena keturis užsieniečių spektaklius jungianti tema, kryptis.
Kasdienybės stebuklai: ribos tarp institucijos ir kūno
Šiuo metu Nacionalinėje dailės galerijoje veikia Vsevolodo Sevos Kovalevskio paroda „Paribiai. Stebuklai“. Čia sienos virtusios nespalvotais paveikslais, liudijančiais tų, kurie buvo išstumti iš bendruomenės, paniekinti, išjuokti, kovą, troškimą būti pamatytiems ir išgirstiems.
Fotografija peizaže – selfis
Fotografuodama jaučiu, kaip susilieju su fonu, su tuo, kas vyksta man už nugaros. Tada žengiu žingsnį atgal, fono link, kad apžvelgčiau siluetą – šviesos suformuotą savo buvimo pėdsaką.
Populiarusis menas kaip populiariosios kultūros tąsa ir radikalizacija
…populiarioji kultūra gali būti apibrėžiama kaip pavaldžiųjų socialinių grupių kūrybiškumas priešinantis dominuojančioms prasmėms ir tvarkai, išnaudojant pačios sistemos teikiamus išteklius ir galimybes. Arba, kaip mėgsta teigti Fiske’as: tenkintis (apsieiti) tuo, kas yra po ranka.
Senienos ir naujienos (26)
Šlamšto skaitymas pailsina ir atveria „paprastesnę“ perspektyvą – žmonės taip mąsto, to nori, taip supranta egzistenciją. Nustebino, kad Ispanijoje įprasta vartoti narkotikus. Suaugusieji, kurie taip susikoncentruoja į romantinius ir seksualinius santykius, man atrodo kaip vaikai, bet gal aš pati šiuo klausimu infantilė, nes to nedarau?
Štai taip Hamleto dvasia kalbėjo
Atsivertęs pernai išleistą Jankaus prozos knygą „Hamletas miręs“, matau, kad autorius nuoseklus – renkasi menkai arba visai nepramintus žanro ir stiliaus kelius. Gal net provokuoja mane, skaitytoją, vilioja kažkur, gal į teatro sceną, kur vos viena „dekoracija“ – greitai besisukanti estetinių (ir kitų knygos teksto) ženklų karuselė. Joje sunku likti tik skaitytoju.
Žmogiškumo gelmės, įtampos ir grožis
Vardenas populiarumu Mertonui gal ir neprilygsta, tačiau intriguoja knyga apie skaistumą, teigiant, kad tai – „dorybė, skirta visiems“ (p. 10), o ir pats jo asmuo.
Tylos ir laukimo poetika
Ne taip jau daug yra poezijos knygų, kurios formuotų ne siužetą ar pasaulėvaizdį, o tam tikrą vidinę būseną. Indrės Larssen debiutinis rinkinys „Indo degimas“ priklauso būtent tokioms knygoms.
Sąmonės srautas
autoservisas
vaistai katinui
ryžiai
Archyvų razinkos (8)
Archyvo istorijoje esama atvejo, kai rašytojas eilėraščių rankraščius atidavė saugoti sugrūdęs į du kibirus. „80 litrų sąlyginių vienetų (numanomas bylų skaičius)“, – įrašytų kruopštus archyvaras dokumentų perdavimo akte. „Per gyvenimą primelžti du kibirai eilių“, – būtų siūlomas mano formuluotės variantas.
Gaivinimas
ant popieriaus skutelio
surašytos
tavo vaikystės maldos
kol miegi skaitau tau
seselės dairosi per petį
kokie ten burtai
.exe
jei būčiau virusinis failas,
įsidiegčiau save į tavo kavos aparato plokštę
ir kas rytą atplaukčiau pieno puta.
jei būčiau virusinis failas,
pasklisčiau po viešojo transporto komposterius,
kad sekčiau kiekvieną tavo įlipimą ir išlipimą.
Plekšnė ir Dievulis
Guli Plekšnė ant kranto, plempia alutį.
Eina Dievulis prošal ir pamoja:
„Žiū, kaitinas mano plekšnytė!“
„Ar tau danguj maža vietos,
kad valkiojies čia, mano pakrante?“ –
Plekšnė subliūva ir gurkšteli dar.
Gyvenimas yra banalus
Mirtis taip pat.
Pacientų jausmų pasakojimai
Yra banalūs, nes kiekvienas
Jaučia kažką panašaus:
Atstumto mylimojo gėdą,
Pyktį dėl išdavystės…
Natiurmortas su vasarinėmis vyšniomis
Be kvapo bėriau komentarus, ką matau. Dominikietis prižiūrėtojas paėmė pūvančių vyšnių dubenį nuo palangės ir viena ranka nuleido žaliuzes. Prieš joms visai nusileidžiant, kambarys, atrodė, tarsi paniro į tamsą. Tada išgirdau stambųjį farą keikiantis savo žemu balsu, paskui – baisų dunkstelėjimą…
Mes ir pokario vaikai
Ji niekada neišmesdavo nei laiškų, nei nuotraukų, net tų vaikinų, su kuriais kažkada susitikinėjo, ir nesuprasdavo, kodėl žmonės išmeta, juk prisiminimas. Aš tą patį galvoju. Kam trinti nuotraukas, gyvenimo neištrinsi.
Pernelyg triukšminga vienatvė
Brokeris kvietė susipažinti su būsimais gyventojais, tačiau atsisakiau. Nenoriu pažiūrėti į veidus tų, kurie mirks toje pačioje vonioje, gers rytinę kavą numylėtame virtuvės kampe, mylėsis mano miegamajame.
Dienoraščio rašymas kaip greitasis maistas (14)
Buvau Grubinsko dienoraščio pristatyme Mažvyde. Sudarytoja puikiai pasiruošusi – susiradusi atnešė parodyti autoriaus dienoraštyje minėtas skaitomas knygas. Žinoma, pristatyme, be bibliotekos darbuotojų, buvo gal kokie du žmonės „iš gatvės“, įskaitant ir mane.
