Skelbiami tekstai iš Nr. 22 (1470) 2025-11-21
Autorės nuotrauka

DACE MEIERE
Aguonos sėkla Vilniaus šimtalapyje

Primenu sau, kad aš privalau liudyti versdama, darydama tai, ką moku geriausiai. Nors nieko kita nemoku daryti geriau, vis tiek dažnai apima prakeiktas apsišaukėlės jausmas. Raminuosi, kad vienas vienintelis tiksliausias vertimas neegzistuoja, reikia ir toliau groti tekstu pagal autorių užrašytas natas, kiek įmanoma gyviau ir tikriau. Lietuvos rašytojų sąjungoje manęs eilinį kartą klausia, ar rašau ir ar rašysiu pati, kodėl pradėjau versti. Sakau: už vertimo ir verčiamo autoriaus taip puikiai galima pasislėpti, niekada gyvenime nerašysiu, jokiais būdais, man būtų baisu.

NATALIJA ARLAUSKAITĖ

Nyki ir veiksminga

…visa Miuncheno universiteto slavistikos profesoriaus Riccardo Nicolosi knyga „Putino karo retorika“ (Putins Kriegsrhetorik) turi būtent tokią užduotį – ne ironiškai atmesti Putino menkų oratorinių dorybių kalbas kaip mažai reikšmingą veiksmų apvalkalą, o pažiūrėti į jas kaip į savo tikslą pasiekiančias, net jei (o kartais būtent todėl, kad) jos neįspūdingos.

VYGANTAS VAREIKIS

Kiborgų karas

Vaizdai Ukrainos fronte – tai erdvių platybės, rudens niūrumas, prietemose judantys apsikrovę kariai ant motociklų, purvinos būtybės apkasuose. Apima jausmas, kad kaunasi ne žmonės, o senovės demonai arba kiborgai. Pafrontė – milžiniškas griuvėsių sąvartynas už žinomo pasaulio ribų: ginklų likučiai, gilios sprogimų duobės, raketų sudaužyti daugiabučiai…

EGLĖ FRANK

Moterų likimai „Scanoramoje“

  Kaip pristatydama filmą kalbėjo Gražina Arlickaitė, moterų likimai – atskira tema „Scanoramoje“ ir vienas tokių filmų – belgų režisierės Alexe Poukine ilgametražis debiutas „Kika“. Anotacijoje jis įvardintas kaip draminė ironiška komedija…

AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ

Iš bloknoto (61)

Peržvelgęs ilgą Kosto vaidmenų sąrašą, gali pasakyti, kad vaidinti galėjo viską, visokio žanro ir visokio rango vaidmenis – nuo naivaus Bebenčiuko iki tragiško Makbeto, galėjo įsigilinti į kiekvieną charakterį, ieškodamas jo esmės, jo prigimtinių bruožų, o jeigu tų bruožų kam trūko – dosniai pridėdavo nuo savęs.

SANDRA AMANKÀ

Savo kūno gėda

…ar tas nepaliaujamas jaunos, seksualiai patrauklios ir pavydėtinų kūno formų moters atvaizdavimas, kuris gromuliuojamas ir pergromuliuojamas viešojoje erdvėje, tikrai yra išlaisvėjusios moters etalonas? O gal moters negražiu (ir senu) kūnu patogus buvimas sau ir yra ta laisvė?

GABIJA STAŠINSKAITĖ

Nuostabūs senstantys kūnai

„Kaip priartėti prie to, kas jau priartėjo prie tavęs?“ – keliu sau klausimą po belgų cirko ir šokio trupės „Circumstances“ spektaklio „Glorious Bodies“ (idėjos autorius ir choreografas – Piet Van Dycke). [...] „Kiek jai – šešiasdešimt?“ – už nugaros girdžiu šnabždant vieną iš žiūrovų.

Algimantas Rokas Černiauskas: „Tas pats žodis mieste ir kaime turi skirtingas reikšmes“

[Lina Simutytė:] Su Algimantu kalbamės apie regioninės kultūros reikšmę, kintančius šiuolaikinio meno tikslus ir iššūkius, kylančius aistringai renkantis nelengvą, bet adrenalinu pulsuojantį kūrybinį gyvenimą.

KRISTINA NORVILAITĖ-GENIUŠIENĖ

Balandžio 18-oji

Močiutės miegamajame visi stovime prie lovos. Anksčiau dvigulės lovos galvūgalis stovėjo pakreiptas į langą, dabar prie sienos, kad būtų galima iš visų pusių apeiti. Nuo pat ryto – močiutės agonija. Mama klūpo šalia jos ant lovos. Laiko jos rankas, glosto ir rauda… Garsiai, beviltiškai.

MIGLĖ ANUŠAUSKAITĖ

Kodėl sunku skaityti knygą?

Ne! Šita knyga pagerėjo po 218 puslapių!

INETA PULKAUNINKĖ

Matymo trajektorijos Valdo Papievio romane „Ankančiam pasauly“

Gana simptomiška V. Papievio kūrybai, jog pirmas epizodas, kuriame išvystame romano protagonistą, vyksta atšiauriame perone. Jame sušmėžuoja rūkanti žmogaus figūra, laukianti traukinio, pasiruošusi judėti, patirti, įkvėpti sklidinus plaučius pasaulio.

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ

Senienos ir naujienos (19)

„Eilėraščiai dūšiai“, – taip Degutytės eilėraščius yra apibūdinusi Lena Rapalienė. Žmonės ją skaitė, suprato ir mėgo; taip atsitinka ne kiekvienam poetui. Gerą memuaristiką primena Lenos Rapalienės pasakojimas apie anuometinę Salomėjos Nėries mokyklą.

VALDAS DAŠKEVIČIUS

Poezijos skaitymai

O štai poetas turėtų būti
netikintis Tomas,
kad Viešpats į taurę įpiltų vyno.
Tada prabilus
net uodas nustoja zyzti…

JURIJ TARNAVSKIJ

Ukraina

Ne stepėmis ir ne kalnais
išsidriekus tava geografija –
per pusrutulius milijonų širdžių
ir per dainų erdves neužmatomas.

Ne istorija sutvėrė tave,
o ilgesys tavo grožio.
Tu gimei kaip poezija, sielose,
ir tavo vardas skamba tarsi metafora.

YUKIO MISHIMA

Povai

Nieko keista, kad povų mylėtoją Tomioką taip apsvaigino tas įvykis: juk jis atskleidė povų esmę ir parodė, kad ekstravagantiška ne tik juos laikyti ir prižiūrėti, bet ir išžudyti. Dabar Tomioka kasdien mąstė apie povų egzistenciją; nuobodžiaudamas per pietų pertraukas darbovietėje jis spoksodavo į laivus uosto įlankoje, spindinčius melsvai ir žaliai kaip povo plunksnos.

UGNĖ RAŽINSKAITĖ

Grafienė iš Bostono, besiilsinti Raudondvaryje

Nors daug laiko leido kelionėse, pagrindinė grafų Tiškevičių rezidencija buvo Raudondvario rūmai prie Kauno, svečius stebinę puošniai įrengtais interjerais ir puikiu parku bei oranžerija.

ANDRIUS SNIADECKIS

Kas yra dirginimas?

…visas mūsų kančias galima suskirstyti į: 1) organinius trūkumus, 2) ligas. Ligomis vadinu viso kūno ar jo dalių, kuriose organizmo įtampa nėra matoma ar aiški, kančias. Jos atsiranda dėl nenormalaus sužadinimo (morbi abnormis incitationis) arba dėl dirginimo (morbi ab irritamento).

JONAS VALONIS

Dienoraščio rašymas kaip greitasis maistas (9)

Po ekskursijos Emilija pasakė, kad vienas iš realiausiai įgyvendinamų būdų pabėgti nuo tikrovės yra savos, unikalios bibliotekos formavimas. Visapusiškai jai pritariu! Miltinio biblioteka neįtikėtina. Visų pirmą dėl to, kad joje veik nėra knygų rusų kalba.

ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS

Stebiu savo gyvenimo pabaigą

Povilas Ričardas Vaitiekūnas. Natiurmortas su žvakele. 2007. MO muziejaus kolekcija