Literatūra Vertimai

2023 01 13

THOMAS OWEN

Kiaulė

Artūras Kroulis pasuko į nurodytą stovėjimo aikštelę. Tarp betoninių užtvarų niūksojo juodas automobilis. Jis pasistatė savąjį greta. Išjungus šviesas, jį vienu moju apgaubė tamsa. Jis išlipo; akys greitai apsiprato su keista pilka prieblanda. Kai trinktelėjo durelėmis, kažkas praskyręs užuolaidą pažvelgė pro langą.

Plūktu grūstų plytų taku jis greit pasiekė pastatą, stumtelėjo duris. Tai buvo užeiga, kokių pilna visose pasaulio paplentėse. Normandiškas baras, lentynos, pririkiuotos butelių rėksmingomis etiketėmis, muzikinis plokštelių automatas, tviskantis kaip elektrinė viryklė, iš kurio sklido tranki muzika. Keletas staliukų, uždengtų raudonai ir baltai languotomis staltiesėmis. Paluby pernelyg šviesaus medžio sijos.

2023 01 13

ANNA AYANOGLOU

Artimas priešas

Į mano pirmuosius žodžius jis atkirto:

I’m a patriot, I don’t speak Russian

Ji tylėjo, atvirai žvelgdama

Ir nuo tos akimirkos tarp mūsų trijų

anglų kalba, be atminties

2022 12 23

ODVEIG KLYVE

Poezija

Mes esam ir veik nedrįstam būti

savo rankose, burnose, skruostikauliuos, kurie

formuoja veido odą, kas toji aš, leidžianti sau matyt

ir nepradingstanti, kai lempos uždegamos

aš esu, tu esi lyg virpanti gija minkšto

metalo

2022 12 23

JOHN CHEEVER

Kalėdos – liūdnas metas vargšams

Kai paskambino 12 aukšte, Čarlis pristabdė savo skrydį, iki įlipo ponia Gedšil. Kai liftas nėrė žemyn, džiaugsmo priepuolio pagautas Čarlis atitraukė rankas nuo valdymo rankenėlės ir sušuko:

– Ponia Gedšil, prisisekite saugos diržą! Darysime mirties kilpą!

Ponia Gedšil suspiegė. Tada kažkodėl atsisėdo ant lifto grindų. Kogi ji taip išblyškus? – nusistebėjo Čarlis; ir kogi sėdi ant grindų? Ji vėl užspiegė. Jis švelniai ir mikliai, kaip jam atrodė, nutupdė liftą ant žemės ir atidarė duris.

2022 12 09

DIANE SEUSS

Alegorija

Yra įtūžio poezija ir vilties poezija.

Viena kursto kitą, žvelgia į veidrodį ir regi

kitąją. Arba mojuoja kita. Ar ne juokinga

įsivaizduoti viltį, ne ką didesnę už bamblį,

tūžmingai grūmojantį kumščiu it kuoka?

2022 12 09

RAIJA SIEKKINEN

Meilė

Buvom keturiese, visi išsiskyrę. Sėdėjom virtuvėj prie tamsiai raudono stalo ir gėrėm. Matydavomės retai, bet susitikę daug valgydavom, daug gerdavom ir daug kalbėdavom, ir kitą rytą pabusdavau arba linksma, arba prislėgta, nelygu apie ką kalbėjom vakare. Tai žinodama, vakaro metu visad stengdavausi pakreipti diskusiją taip, kad pabusčiau linksma. Pavykdavo retai.

2022 12 09

LEENA KROHN

Povaizdžio švytėjimas

Ar jo laukė mirtis? Grimztant į miegą pamažu ėmė atrodyti, kad veikiau – jo paties gyvenimas. Laukė poelgiai, žodžiai, mintys, sapnai, prisiminimai, visi pasirinkimai, visi pasiteisinimai, visi sprendimai ir akimirkos, kai jis atsisakė rinktis. Jis ruošėsi pasitikti ne mirtį, o save.

Ir kiekvienas, net ir menkiausias įvykis – taip pat ir klaidos – tarsi pasidengė švytinčia spalva. Visi turėjo reikšmę, kurios jis veltui ieškojo tada, kai jie vyko. Tačiau jis pats netrukus taps kitiems nematomas, lygiai kaip kairė Okės ranka.

2022 11 25

JULIUSZ SŁOWACKI

Sonetas

Vidunaktis – blausus šešėlis žemę dengia,

Širdy nėra jausmų, taip pat ramybės.

Pradingus meilė visad ieško tobulybės.

Atodūsiai krūtinėj sąmyšį surengia.

2022 11 25

MARGARET ATWOOD

Ištekėti už koriko

Korikas nėra jau toks blogas. Po visko jis eina prie šaldytuvo ir šluoja likučius, nors nešluosto ką netyčia prilaistęs. Jis nori tik paprasčiausių dalykų: kėdės, kad kas nutrauktų batus, kad žiūrėtų į jį, kalbantį, su susižavėjimu ir baime, su dėkingumu, jei įmanoma, ko nors, į ką galėtų panirti, idant pailsėtų ir atsigautų. Geriausia šito gauti vedus moterį, kurią kiti vyrai nuteisė myriop už norą būti gražiai. Pasirinkimas platus.

2022 11 25

RICK BAROT